Jau keletą metų Lietuva gyvena su tuo pačiu galvos skausmu – kontrabandistų mafija. Vienas ryškiausių pavyzdžių – kontrabandiniai oro balionai, sekmadienio vakarą vėl sustabdę Vilniaus oro uosto veiklą. Tai jau nebe pavieniai incidentai, o metai iš metų besitęsianti istorija, kuri parodo, kad nei politikai, nei atsakingi pareigūnai nesugeba efektyviai pažaboti šio reiškinio.
Oro uostas stoja, keleiviai įstringa, o priežastis – elementari kontrabanda
Navigacinėse sistemose pastebėti balionai privertė kelioms valandoms stabdyti skrydžius. Tokie balionai skrenda nekontroliuojamai ir gali kelti pavojų lėktuvams, todėl oro uostas sustabdomas, kol situacija išsiaiškinama. Šį kartą ribojimai buvo įvesti ne kartą – vos atnaujinus veiklą, balionų atžymos fiksuotos dar kartą. Tai reiškia, kad problema nėra momentinė – ji nuolat kartojasi.
Tuo metu keleiviai vėl liko įstrigę. Atšaukti ar nukelti skrydžiai, sugadinti planai, chaosas oro uoste. Ir visa tai – dėl to, kad šalis nesugeba suvaldyti paprasčiausių kontrabandos schemų.
Metai bėga, o sprendimų – nėra
Lietuvoje kone kas mėnesį pranešama apie sulaikytas rūkalų kontrabandos siuntas, patvirtinami nauji metodai, kuriais naudojasi nusikalstamos grupuotės. Tačiau veiksmingų priemonių, kurios iš tikrųjų nutrauktų šį srautą, nematyti. Politikams tai patogi tema pasisakyti prieš kameras, bet realių rezultatų visuomenė taip ir nesulaukia.
Pareigūnai taip pat dažnai priversti konstatuoti faktą, kad kontrabandininkai vis dar žingsniu priekyje. Nors įsigyjama brangi įranga, kuriamos darbo grupės, viešai žadama „galutinai sutvarkyti problemą“, realybėje kontrabandiniai balionai ramiai kerta šalies sieną ir trikdo strateginės reikšmės infrastruktūros darbą.
Kontrabandininkų mafija – gerai organizuotas verslas
Kontrabanda Lietuvoje nėra kelių žmonių saviveikla. Tai – organizuotas, pelningas ir gerai struktūrizuotas šešėlinis verslas. Nusikalstamos grupuotės turi savo logistiką, planavimą, technines priemones ir užtikrina, kad jų „prekės“ pasiektų tikslą net tada, kai valdžia imasi vienkartinių, paviršutiniškų imitacinių priemonių.
Balionai – tik vienas jų metodų. Prieš tai buvo dronai, specialiai paruošti automobiliai. Kiekvieną kartą valdžia žada atsaką, bet spragos lieka tokios pačios.
Visuomenė pavargo nuo pažadų
Lietuviai pagrįstai klausia: kiek dar laiko skraidys balionai, o politikai žadės reformuoti tarnybas? Kiek dar kartų oro uostai stos dėl smulkių, bet sisteminių problemų? Kodėl nusikalstamos schemos vystosi greičiau nei valstybės gebėjimas joms užkirsti kelią?
Dabartinė situacija aiškiai parodo – kontrabandistų mafija Lietuvoje jau seniai veikia drąsiau nei pati valstybė. Ir kol politikai tarpusavyje ginčijasi dėl atsakomybės, kontrabandininkai ramiai tęsia savo „skrydžius“.
Kas kaltas?
Didžiausia politinė atsakomybė dėl išsiplėtusios kontrabandos Lietuvoje tenka dabartinėms pastarųjų metų valdžioms – pirmiausia konservatoriams ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Būtent jų vadovavimo laikotarpiu kontrabandininkų veikla iš paprasto pasienio nusikaltimo evoliucionavo į sisteminį šešėlinį verslą, kuris drįsta trikdyti net nacionalinio oro uosto veiklą.
Kritikai teigia, kad valdantieji per daug metų taip ir nesugebėjo sustiprinti institucijų, atsakingų už sienos apsaugą ir kovą su nelegalia prekyba. Nors buvo žadama reformuoti tarnybas, gerinti technines galimybes ir naikinti „šiltnamio sąlygas“, kontrabandinės schemos tik augo. Iš viešųjų pareiškimų susidaro įspūdis, kad politikai apie problemą daug kalba, tačiau realios, nuoseklios, efektyvios strategijos taip ir neatsirado.
Prezidento vaidmuo taip pat kelia klausimų. Nors Gitanas Nausėda nuolat akcentuoja nacionalinio saugumo svarbą, kontrabandos klausimu jo pozicija dažnai apsiriboja kritika ir komentarais po įvykusių incidentų. Trūksta aiškaus lyderystės gesto ir atsakomybės – ką valstybės vadovas ketina daryti, kad tokie balionų skrydžiai ir kontrabandistų srautai būtų sustabdyti iš esmės, o ne tik konstatuojami post factum.
Šiandien matome rezultatą: kontrabandos mafija veikia drąsiai, o politinė valdžia – tiek Seime, tiek Prezidentūroje – atrodo reaguoja pavėluotai ir fragmentiškai. Valstybė nuolat vejasi problemą, vietoje to, kad ją iš anksto neutralizuotų.
Kas juos dangsto?
Visuomenėje vis garsiau keliamas klausimas, kodėl kontrabandininkų mafija Lietuvoje atrodė ilgus metus praktiškai neliečiama. Žmonės klausia, kaip gali būti, kad tokios schemos – nuo dronų iki skraidančių balionų – veikia metai iš metų, o realių rezultatų kovoje su šiuo šešėliniu verslu beveik nematyti.
Natūraliai kyla abejonių, ar dalis šio šešėlinio verslo taip sėkmingai klesti ne tik dėl nusikalstamų grupuočių išradingumo, bet ir dėl to, kad tam tikros sistemos dalys – politinės arba institucijų – veikia per lėtai, per vangiai arba netiesiogiai sudaro sąlygas tokioms schemoms egzistuoti. Viešojoje erdvėje girdimos nuomonės, kad kai kurių sprendimų nebuvimas ar nuolatinis vilkinimas verčia klausti, ar kontrabandos verslas nėra tapęs patogiu tiems, kas turėtų jį naikinti.
SN inf.