Vidas Rimkus
Konservatoriai skuba. Iki Seimo rinkimų nori kuo greičiau užbaigti Snoro banko akcininkų bylą, kurią patys ir sukurpė. Ir kurią Vilniaus apygardos teisme toks tūlas teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo procese už akių nagrinėja jau 5 metai.
Šimonytės vyriausybė šiuo metu konkrečiai spaudžia teismą ir tiesiogiai teisėją G.Dzedulionį, kad šis forsuotų tą bylą, kuo greičiau, dar būtinai iki Seimo rinkimų, t.y. rugsėjo mėnesį, o dar geriau net rugpjūčio mėnesį priimtų nutartį šioje byloje ir skelbtų nuosprendį. Kitaip sakant, Šimonytė reikalauja kuo greičiau nuteisti Snoro akcininkus, viską sukabinat ant jų, ir taip nusiimti atsakomybę už pačių konservatorių savo laiku įvykdytą Snoro užgrobimą, sužlugdymą bei išvogimą.
Kodėl taip skubama? Šimonytė puikiai supranta, jog jos, kaip tuometės finansų ministrės parašas kartu su premjero A.Kubiliaus parašu stovi po Snoro banko neteisėtos nacionalizacijos (tiksliau ekspropriacijos) aktu, t.y. po atitinkamu vyriausybės nutarimu dėl Snoro banko akcijų nusavinimo. O Ingrida Šimonytė juk žada vesti konservatorių partijos sąrašą į Seimo rinkimus ir bijomasi, kad ta Snoro byla jokiu būdu jiems, jų partijai Seimo rinkimuose nepamaišytų ir konservatorių, o ir pačios Šimonytės reitingų nepasmardintų. Ir dar labai bijomasi, kad konservatorių politiniai oponentai tos istorijos nepaimtų ir, neduok Dieve, rinkiminėje kovoje ja nepasinaudotų.
Todėl ir skubama, jog konservatorių partijos aukščiausios galvos supranta, jog jų galios liko tik porai mėnesių. Supranta ir tai, kad ir šios nusistovėjusios gyvenimo taisyklės nebeįmanoma sulaužyti, – konservatoriai valdo 4 metus ir 8 metus, vaizdžiai sakant, praleidžia dykumoje, dykuma prasideda rudenį.
Teko girdėti, kad ir Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius, kuris teisme yra kaltintojas šioje Snoro byloje už akių, taip pat bėdavojosi savo kolegoms spaudimu iš aukščiau, nagrinėjant minėtą bylą. Tenka pastebėti, prokuroras D.Stankevičius nuo pat pradžių pradėjęs šią bylą nuo balto tuščio lapo, pats asmeniškai taip ilgai baltais siūlais siuvo kaltinimus Snoro akcininkams, jog atrodo, kad tie siūlai aiškiai supuvę buvo. Ir aplamai apie prokuroro D.Stankevičiaus darbą Snoro akcininkų ikiteisminio tyrimo byloje galima pasakyti taip, – jis akivaizdžiai dirbo kaip „užsakymų stalas”. O kai pagal užsakymą ieškai – visada randi, nors ten nieko ir nebuvo.
Taigi, o visai neseniai prokuroras Stankevičius teisme visai kitoje byloje sutikęs savo buvusį kolegą iš prokuratūros, kuris dabar darbuojasi kitoje barikadų pusėje advokatu, per teismo pertrauką išsikalbėjo su juo apie Snoro bylą, tai pastarajam irgi pasakė, kad šiuo metu yra kartu su teisėju Dzedulioniu spaudiami valdžios iš aukščiau dar rugpjūtį skelbti nutartį Snoro byloje už akių. Kodėl rugpjūtį? Ogi, todėl taip skubinama, paaiškino Stankevičius, jog norima, prireikus, dar reikiamai ir konservatorių valdžiai naudingai sukontroliuoti bei sureguliuoti ir šios rezonansinės bylos apeliacijos teisinį procesą. O konservatoriams tam tik pora mėnesių iki Seimo rinkimų galios laiko belikę.
Akivaizdu, jog rezonansinė Snoro banko buvusių savininkų V.Antonovo ir R.Baranausko byla eilinį kartą yra vėl smarkiai politizuojama. Nors ir anksčiau visuomenei yra žinoma daugybė faktų, kada politikai nuo pat pradžių eilę metų nuolat atvirai kišosi į šios bylos tyrimą.
labai svarbu pažymėti ir priminti, kad Lietuvos valdžios institucijos, siekdamos nuslėpti savo nusikaltimus, padarytus užgrobiant bei vėlesniame periode ir išvogiant jau jų administruojamą Snoro banką, inicijavo net Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pataisas, jog galėtų Snoro banko akcininkus teisti už akių. Įstatymo projektas buvo parengtas pačios prezidentės D.Grybauskaitės iniciatyva. O dar iki įstatymo priėmimo viešoje erdvėje buvo skleidžiama informacija, kad įstatymu padaryti Kodekso pakeitimai buvo inicijuoti ir priimti išskirtinai siekiant atlikti baudžiamąjį persekiojimą Snoro banko akcininkų atžvilgiu. Teisti už akių, neviešai, labai patogu, ypač kai tam neturi Snoro akcininkų tiesioginių kaltės įrodymų.
Kaip minėta aukščiau, Kodekso pakeitimai, padaryti Grybauskaitės inicijuotu įstatymu, buvo aiškiai politiškai motyvuoti ir inicijuoti ne kartą apie Snoro banko akcininkų veiksmus ir banko bankroto bylos aspektus pasisakiusių Lietuvos politikų, o ir išskirtinai pačios prezidentės D.Grybauskaitės. Tokiu būdu, galima drąsiai daryti pagrįstą prielaidą, kad visas Snoro banko bankroto procesas ir banko akcininkų baudžiamasis persekiojimas yra tikrai politiškai motyvuotas, todėl kyla klausimas dėl ikiteisminio tyrimo ir pačios baudžiamosios bylos akcininkų atžvilgiu teisėtumo ir nešališkumo klausimas.
Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnis užtikrina kiekvieno asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Bet atrodo, matomai, tik ne Snoro banko akcininkų atžvilgiu. Pamatysit, Vilniaus apygardos teismo teisėjas G.Dzedulionis net ir be tiesioginių banko akcininkų kaltės įrodymų, net nemirktelėjęs įvykdys Šimonytės vyriausybės reikalavimą ir, nepaisant akivaizdaus spaudimo teismui, priims jiems apkaltinamąjį nuosprendį. O kitaip ir būti negali, nes teisėjas Dzedulionis yra galimai valdžios mafijai dirbantis teisėjas, pakabintas.
Aš tai randu baltų dėmių jo biografijoje, iš kurių galima daryti išvadą, jog Dzedulionis yra tikrai pakabintas teisėjas, galimai vienas iš tų Seimo dar 75 metams poros tūkstančių užslaptintų KGBistų. Pažiūrėkit, vien jo darbo patirties aprašyme – nuo 1981-06 iki 1989-03 Lietuvos TSR VRM, tarnyba – toks abstraktus įrašas matomai gali būti tik priedanga Dzedulionio biografijoje ir byloti tik vieną, – t.y. jo darbą spec. tarnybose.
Taigi, pagyvensime ir pamatysime. Dar ne pabaiga. Atrodo, kad ir Snoro banko akcininkai nenusiteikę pasiduoti.