Lietuvoje ir Žemaitijoje paskutiniais metais žmonės švenčia kitų tautų šventes (Italų – Valentinas, Amerikiečių – Helovinas, Žydų Kalėdas ir Pasechą) ir švenčia todėl, kad šias šventes propaguoja kultūros centrai. Paklausiau Plungės KC direktorių Romą Matulį, ar Plungės KC minės ir švęs Lietuvos Meilės dieną ir meilės deivės Milda šventę gegužės 13 dieną?
Sulaukiau atsakymą, kad ne. Paklausiau, kodėl, atsakė, kad švenčių tradicijos jau nusistovėjusios daugelį metų, keisti nieko neketinama, tada dar kart paklausiau, kodėl nenorite atgaivinti mūsų krašto istorines tradicijas ir švente, sulaukiau atsakymo, – kai Seimas priims atitinkamą nutarimą.
Keista, kad Seimas net nekelia tokio klausimo, juk nekarūnuotas Mindaugas pardavė Kryžiuočiams – kalavijuočiams Lietuvą už karūną, o krikščionybė įvesta Lietuvoje per prievartą. Žemaitija, kaip teigia istorikai, krikšto nepriėmė, užkabino tai kaip makaronus ant ausų.
Dabar bažnyčia, oficialiai nesusieta su Valstybe, diktuoja sąlygas mūsų valdžiai, visuomenei.
Tad kiek dar laiko lenksimės žydams ir laižyti jų gerą vietą?
Kada pradėsime gyventi ir švęsti savo tautos šventes?
Perkūno dieną, Meilės deivės Milda šventė, Kupolinės ir t.t.
Svesim savo lietuviskas, zemaitiskas sventes kai ISKARSIM ZYDOKATALIKUS.
Lietuviai avinai, todėl tokiems ir šventės pagal kailį (Aušra Maldeikienė)
Kokie esame, tokias ir šventes švenčiame.
TAIP BUVO 1940-ais, taip bus ir ateiti!
J. Subotinas.
TAIP BUVO 1940-ais, taip bus ir ateiti!
Jurijus Subotinas.
Labai geras klausimas(Kieno šventes švenčiame?). Aš irgi savęs paklausiu šito klausimo, tik atsakymo ieškau iš moralės ir vertybių pusės. Pavyzdžiui, mes visi daugiau ar mažiau buvome mokinti nemeluoti, bet žmonės švenčia Melagio dieną(balandžio 1 d.) ir meluoja, tarsi tai būtų normalu. Yra Dievo įsakymas nežudyti, bet žmonės per Užgavėnes degina žmogaus silueta, jei taip galima pasakyti. Iš kur tokia sadistinė šventė – nežinau. Krikščionims būdavo svarbi šventė Kūčios – Kristaus gimimas, dabar tą šventę užgožė Kalėdos su storu seniu ir melagystėmis apie atnešamas dovanas. Velykos – tai šventė, kai gyvybės simbolis išverdamas ir dar su dažais išsidergiama iš jo. Kalėdos – miškų naikinimo šventė. Moters diena žiūrint iš krikščioniškosios pusės turi amoralių užuomazgų, kai dovanojant gėles belenkokiai moteriai peržengiamos tam tikros ribos. Joninės – tai diena, kai šiukšlės paleidžiamos į upes ir į orą. Užgavėnės – tai šventė, kai vaikams leidžiama apsimetinėti. Karnavalas – tai diena, kai vaikai nuo mažens mokinami dviveidiškumo: apsimetinėjimo ir melavimo. Nauji metai – tai šventė skirta naminių gyvūnų bei kūdikių gąsdinimui. Moralinė degradacija yra įdiegta į mūsų kultūrą.
ypac sekmadienins satanistu-kataliku ritualas,-pavalgyti dievo kuno,-uzsigeriant jo krauju,,,,,-bet avys to nesupranta,,,,