Praėjusį savaitgalį Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos surengė plačią karinę operaciją Venesueloje, kurios metu buvo pagrobti šios Pietų Amerikos valstybės prezidentas Nicolás Maduro ir jo žmona Cilia Flores. Vėliau jie abu buvo išvežti į Niujorką, JAV, kur Maduro gresia teisinis procesas dėl tariamų narkotikų kontrabandos ir „narko-terorizmo“ veikų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas operaciją pavadino „sėkmingu smūgiu“ prieš „tarptautinę nusikalstamą veiklą“ ir pareiškė, kad šiomis priemonėmis bus siekiama laikinai „valdyti“ Venesuelą, įskaitant jos naftos sektoriaus stabilizavimą.
Oficialus JAV pateikimas rodo šį veiksmą kaip „teisinės bei saugumo operacijos“ dalį – tvirtinama, kad Maduro yra kaltinamas naudojęs valstybines struktūras narkotikų kontrabandai skatinti ir finansuoti teroristinius tinklus.
Tačiau kritikai ir daugelis tarptautinių stebėtojų tokią operaciją laiko prieštaraujančia tarptautinei teisei tai kelia rimtų klausimų dėl suvereniteto ir tarptautinių normų pažeidimo.
Tarptautinė reakcija: nuo pasmerkimo iki padrąsinimo
Reakcija pasaulyje buvo labai skirtinga:
Po JAV karinės operacijos, kurios metu buvo pagrobtas iš miegamojo Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro, tarptautinė bendruomenė reagavo itin plačiai.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) yra „giliai susirūpinęs“ dėl Vašingtono veiksmų Venesueloje. Jo atstovas spaudai, Stephane’as Dujarricas (Stefanas Diužarikas), pabrėžė, kad operacija gali „tapti pavojingu precedentu“ ir ragino visas šalis Venesueloje užmegzti įtraukų dialogą, visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir teisinės valstybės principus.
Kinija griežtai prieštarauja JAV veiksmams, pavadindama juos tarptautinės teisės pažeidimu. Pekino užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Kinija yra giliai sukrėsta ir griežtai smerkia akivaizdų JAV jėgos panaudojimą prieš suverenią valstybę ir jos prezidentą, pabrėždama, kad toks hegemoninis elgesys rimtai pažeidžia tarptautinę teisę, Venesuelos suverenitetą ir kelia grėsmę taikai bei saugumui Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione.
Rusija pasmerkė JAV karinius veiksmus kaip „ginkluotos agresijos prieš Venesuelą aktą“.„Tai kelia didelį susirūpinimą ir yra smerktina“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.„Tokiems veiksmams pateisinti naudojamos dingstys yra nepateisinamos. Ideologinis priešiškumas nugalėjo verslininkišką pragmatizmą“, – pridūrė ji. Rusija pareikalavo nedelsiant paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis, kaip pranešama, JAV pagrobė Venesuelos prezidentą N. Maduro. „Esame labai sunerimę dėl pranešimų, kad Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona buvo prievarta išvežti iš šalies dėl šiandieninės JAV agresijos. Raginame nedelsiant išsiaiškinti situaciją“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Iranas, palaikantis glaudžius ryšius su Venesuela, pareiškė, kad griežtai smerkia JAV karinę ataką prieš Venesuelą ir šiurkštų šalies nacionalinio suvereniteto pažeidimą. Meksikos vyriausybė operaciją pavadino rimtu pavojumi regiono stabilumui ir griežtai smerkia bei atmeta karinius veiksmus, kuriuos Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos vienašališkai atliko Venesueloje.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pavadino JAV veiksmus rimtu šalies suvereniteto pažeidimu ir paragino tarptautinę bendruomenę per Jungtines Tautas energingai reaguoti į šią krizę.
Turkija paragino visas šalis elgtis santūriai, siekiant išvengti neigiamų pasekmių regioniniam ir tarptautiniam saugumui. Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro operaciją pavadino išpuoliu prieš Lotynų Amerikos suverenitetą, galinčiu sukelti humanitarinę krizę, ir paragino JT Saugumo Tarybą susirinkti nedelsiant.
Kuba operaciją pavadino valstybiniu terorizmu prieš drąsią Venesuelos tautą ir paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti į nusikalstamą išpuolį Karakase. Rusija smerkia JAV veiksmus kaip ginkluotos agresijos aktą prieš Venesuelą ir pareikalavo nedelsiant paaiškinti, kaip buvo suimtas N. Maduro.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pabrėžė, kad visos šalys turėtų laikytis tarptautinės teisės, pažymėdamas, kad JK remia saugų ir taikų valdžios perėjimą Venesueloje, atspindintį žmonių valią.
Ispanija pasiūlė tarpininkauti, siekiant taikaus sprendimo derybų keliu, ir ragina deeskaluoti padėtį bei elgtis santūriai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pažymėjo, kad N. Maduro sugriovė savo šalį, tačiau teisiniai JAV veiksmų aspektai yra sudėtingi, todėl turi būti laikomasi tarptautinės teisės principų.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni nurodė, kad išorės karinė jėga negali būti naudojama režimo pakeitimui, tačiau gynybinė intervencija prieš hibridines grėsmes yra teisėta. Izraelio užsienio reikalų ministras palankiai įvertino JAV veiksmus ir išreiškė paramą Venesuelos žmonėms bei demokratijai.
„Lietuva nepripažįsta Nicolo Maduro teisėtu Venesuelos prezidentu. Primenu, kad jo režimas rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir aktyviai bendradarbiavo su Iranu ir Kuba. Šiuo metu labai svarbu, kad bet kokie tolesni veiksmai atitiktų tarptautinę teisę“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
Kai kurie JAV demokratų senatoriai operaciją pavadino neteisėta ir perspėjo, kad tai gali pakenkti JAV tarptautinei reputacijai. Buvęs Bolivijos prezidentas Evo Moralesas, artimas Karakaso sąjungininkas, pareiškė, kad griežtai smerkia JAV bombardavimą. Ukraina ir Pietų Afrika komentavo operaciją santūriai, pabrėždamos tarptautinės tvarkos ir suvereniteto svarbą.
SN inf.
Už suverenios šalies lyderio pagrobima Donaldas Trumpas turi būti teisiamas. Taip pat turi būti teisiami padalinio delta kovotojai ir karininkai. Teroristinės valstybės JAV pareigūnai ir JAV ir užsienyje yra teisėti taikiniai.