Ugnė Kryžiutė
Konstitucijos 7 straipsnis teigia, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Bet, anot mūsuose jau suformuotos „teismų praktikos“, išrinktųjų kastai Konstitucija negalioja. Jie vadovaujasi tokia antikonstitucine nuostata:„Jei piktadarys iš anksto žino, kad padaręs nusikaltimą bus pagautas, toks žinojimas jam garantuoja atleidimą nuo atsakomybės.“ Baltos kumelės sapnas? Nieko panašaus! Prisiminkime lietuvišką patarlę – „varnas varnui akies nekerta“ ir jos šiuolaikinę versiją – „savi teisėjai savųjų nesodina.“ Patyrinėkime, kaip šis antikonstitucinė taisyklė veikia mūsų gyvenime ir kaip ji gali palengvinti kvėpavimą valdžiažmogiui, kuris vykdo tam tikros gaujelės arba chebros zadanijas. Beje, turint galvoje, kad šiais laikais ir normalaus oro kiekis ribotas, minėti piktadariai kvėpuoja visų padorių piliečių sąskaita.
Prokurorai plačiai naudojasi privilegija būti nebaudžiami, kai jie kurpia mums bėdžiams nepagrįstas baudžiamąsias bylas. O kad bylos bent kiek panėšėtų į tikras bylas, kartais tenka išties kūrybiškai padirbėti, vieną kitą teisinį dokumentą arba įrodymą „pakoreguoti“, t.y. mūsiškai kalbant, suklastoti. Apsukrūs teisininkai teigia: „Svetimo turto negrobsi – iš teisininko profesijos duonos nevalgysi.“ Atsitiko taip, kad žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda, ko gero, vieną garsią prokurorę už rankos nutvėrė. Ir taip nutvėrė, kad dabar ją palaikanti „teisinė sistema“ atsirašinėja, atsiprašinėja ir nelogiškus triukus išdarinėja. Prokurorė išgarsėjo 2015 metais, kai žiniasklaida jai suteikė kodinį pavadinimą – „prokurorė, kurią žiaurumas puošia.“ Ir šiandien prokurorė dėl to, oho, kokią pagiežą lieja, ant nepriklausomos žiniasklaidos aškenaziškai lojančius šunis karia. Neminėčiau jos pavardės, bet iš paviešintos informacijos matyti, kad ši prokurorė tampriai siejama tokiais šulais, kaip „MG Baltic“ koncerno darbuotojas Ramutis Jancevičius, prokurorai Jolita Kančauskienė, Vilius Paulauskas bei teisėjas ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.
Nerašytas „teisinės sistemos“ postulatas įtvirtino ir kitą privilegiją išrinktiesiems. O kad jie būtų dar nebaudžiamesni, „teismų praktika“ bet kuriam konformistiškai nusiteikusiam teisėjui suteikia teisę teisminės bylos dokumento klastojimą vertinti kaip „rašybos klaidą“. Priešingai, nei numatytabaudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, gerokai apkarpytos teisėjo galimybės nuteisti kokį nors netikėlį prokurorą bylos už falsifikavimą. Matote, jau suformuota „teismų praktika“ nurodo, jog baudžiamojoje byloje saugomas prokuroro akivaizdžiai suklastotas dokumentas nėra pagrindas iškelti baudžiamąją bylą tam pačiam prokurorui.
Na ir dar viena privilegija, šįkart suteikta teisingumą vykdančiam teisėjui, yra ta, kad tūlas teisėjas turi teisę būti kurčias ir aklas tam, kad galėtų paneigti nepaneigiamus faktus, nors šie buvo jam pateikti, kaip karšti blynai ant lėkštės, tobulai artikuliuoto teisinio dokumento formatu. Panašu, kad mikroskopinio dydžio teisinė sąmonė gali apskritai išnykti artėjant taip ilgai lauktam prizui, kurio pavadinimas – „riebi teisėjo pensija“. O dabar eime kartu griebti jautį už ragų.
Jau minėtas žmogaus teisių aktyvistas 2018-09-13 paduoda skundą Vilniaus apygardos prokuratūrai, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokurorei Vidai Bracevičienei (nuotr. viršuje), kadangi mano, jog ši suklastojo ikiteisminio tyrimo bylą – įtariamojo asmens apklausos protokolą, tuo galimai padarydama nusikaltimą valdymo tvarkai. Tačiau jos viršininkas Vilniaus apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas prokuroras Arūnas Žemrieta, kaip ir dera tikram viršininkui, nutarimu Nr. IBPS –V-1970438 atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo klastojimo. Aktyvistas rodo tvirtą stuburą ir 2018-10-05 d. prokurorą Arūną skundžia teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Gudienė 2018-10-11 nutartimi atmeta pilietiškai nusiteikusio žmogaus skundą, pateikdama teksto autorę itin nustebinusius argumentus. Šiems savo nuostabumu prilygsta tik prokuroro Arūno Žemrietos išsakyti teiginiai ginant savo pavaldinę V.Bracevičienę. Taigi, apie viską iš eilės.
2018-10-16 d. Zigmantas Šegžda savo apeliaciniame skunde dėsto nuomonę, kad nustatė nusikalstamos veikos požymius. 2018-05-17 dieną baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teisme bylos dokumentų pagarsinimo metu teisėjas Rinaldas Adamonis perskaitė 2015-06-17 d. prokurorės Vidos Bracevičienės surašytą Z.Šegždos apklausos protokolą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 57-1-699-14. Protokolo pirmajame puslapyje buvo prirašyta tikrovės neatitinkanti frazė: „kad kaltu prisipažįsta.“ Ši frazė, parašyta mažesnėmis raidėmis tuo pačiu braižu, buvo įterpta tarp 2 eilučių. Šio puslapio apačioje Z.Šegžda pasirašė po tokiu tekstu: „Pateikus klausimą, ar įtariamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas jis parodė: Buvo perklausomas garso įrašas 2014-06-16 buvo bandoma, bet vos pradėjus perklausyti įtariamasis atsisakė šio įrašo.“
Z.Šegžda teigia, kad pasirašydamas ant abiejų protokolo puslapių matė, kad po šiuo tekstu ranka įrašyta tuo pačiu braižu frazė „kad kaltu prisipažįsta.“ protokole nebuvo įrašyta. Galima versija, kad šią frazę prokurorė savo ranka įrašė po to, kai aktyvistas su savo gynėja advokate Eugenija Liutvinskiene paliko policijos patalpą, kurioje buvo rašomas apklausos protokolas. Apklausoje dalyvavę ir protokolą pasirašę asmenys gali patvirtinti, kad protokolą savo ranka surašė prokurorė Vida Bracevičienė.
2018-09-06 d. Z.Šegžda gavo savo buvusios gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės 2018-06-29 d. pareiškimą, kuriame ji rašo, kad ikiteisminio tyrimo metu jos ginamasis Z. Šegžda niekada nėra pripažinęs savo kaltės. Šiuo pareiškimu advokatė pasisako, kad jai ir aktyvistui pasirašant 2015-06-17 d. apklausos protokolą, protokole nebuvo frazės „ kad kaltu prisipažįsta.“ Ši aplinkybė patvirtina įtarimą, kad prokurorė Vida Bracevičienė, savo ranka prirašydama tikrovės neatitinkančią frazę, galimai suklastojo dokumentą – įtariamojo apklausos protokolą.
Pirmosios instancijos teismo teisėjos Reginos Gudienės (teisėja gimusi 1955 m., teisėjos indeksas 203) surašyta 2018-10-05 nutartis, manyčiau, yra ydinga, neteisinga, nes nėra grindžiama daiktiniu įrodymu – Vilniaus regiono apylinkės teisme esančios baudžiamosios bylos tome saugomu suklastotu dokumentu. Nors įrodymų vertinimo taisyklės įpareigoja teisėją nagrinėjant bylą vadovautis faktais, bet ne spėlionėmis, tačiau, yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju teisėja Regina Gudienė savo išvadą grindžia tik spekuliavimu ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas nepaneigęs, kad prokuroras A.Žemrieta nutarime pateikė tyrimo baigtį lemiančius tikrovės neatitinkančius teiginius, manau, daro su logika prasilenkiančią išvadą, kad esą prokuroras tinkamai įvertino aktyvisto (pareiškėjo) nurodytas aplinkybes.
Teisėja Regina Gudienė skundžiamoje nutartyje, galimai pataikaudama savo beveik bendraamžės prokurorės V.Bracevičienės interesams, galimą protokolo klastojimą vertina kaip „rašymo klaidą“ arba „rašybos klaidą“ (teisėja taip ir neapsisprendė, kaip teisingiau reikėtų pavadinti galimą klastotę). Tačiau lietuvių kalbos specialistai tekstą vertina šiais rašybos aspektais: balsių ir dvibalsių; nosinių balsių; priebalsių; didžiųjų raidžių; žodžių rašymo kartu ir atskirai (pvz., nosinės neteisingas vartojimas, ilgoji raidė vietoje trumposios, praleista raidė, pakeista raidė, netinkamai pavartotas linksnis ar giminė). Taigi, priešingai teisėjos vertinimui, tai, ką ji vadina rašybos klaida, iš tikrųjų yra sąmoningai pakeistas žodis, pagal savo logiką turintis priešingą prasmę. Formuluotės „kaltu prisipažino“ ir „kaltu neprisipažino“ turi absoliučiai priešingą prasmę, todėl jos nulemia kaip teisėjas vertins žmogaus veiksmus perskaitęs „pakoreguotą“ protokolą. Bet didžiausias pavojus tas, kad protokole tarp eilučių prirašyta formuluotė „kaltu prisipažino“ iš esmės paneigia asmens nekaltumo prezumpciją.
Teisėja Regina Gudienė nutartyje, manyčiau, padarė logikos klaidą, teigdama, kad prokurorė neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais buvo siekiama nuo aktyvisto ir gynėjos nuslėpti apklausos protokole įrašytus melagingus duomenis. Bet vien pati aplinkybė, kad nuslėptas faktas išaiškėjo tik po trijų metų, pati savaime įrodo, kad prirašyta tikrovės neatitinkanti frazė buvo labai ilgai ir sėkmingai nuo visų slepiama ir slepiama ne tik nuo įtariamojo ir jo gynėjos.
Turiu teisę vertinti, kad nelogiškas ir klaidingas yra ir kitas teisėjos Reginos Gudienės pasisakymas. Teisėja samprotauja apie tai, kad esą prokurorė V.Bracevičienė protokole prirašė tarp eilučių tikrovės neatitinkančią frazę, t.y. padarė „rašybos klaidą“, kadangi prokurorė žinojo, kad yra daromas vykdomos apklausos vaizdo įrašas ir apklausos protokole „padaryto“ įrašo tikrumas gali būti patikrintas ir nustatytas. Čia logika tokia, kad, jei kiekvienas nusikaltėlis, darydamas nusikaltimą žino, kad jo nusikaltimą vis tiek atskleis teisėsauga, šis nusikaltėlio „žinojimas“ jam suteikia garantiją, kad jis nebus įtartas padaręs nusikaltimą ir nuteistas.
Galbūt panašiai mąsto ir teisėja. Logiškai plėtokime jos versiją toliau. Taigi, V.Bracevičienė žinodama, kad klastotė gali būti patikrinta ir nustatyta, galimai suklastoja dokumentą, bet tai nėra nusikaltimas(!), nes prokurorė žino, kad jos galima klastotė „gali būti patikrinta ir nustatyta“. Gi prokurorė viliasi, kad galima klastotė nebus nustatyta. Dabar iš prokuroro A.Žemrietos ir R.Gudienės galimo pataikavimo V.Bracevičienės interesams matyti, kad tam tikras „išankstinis žinojimas“ V.Bracevičienei ne tik teoriškai, bet ir praktiškai padeda pasprukti nuo įstatymo giljotinos. Tai reiškia, jog „žinojimas“, kad piktadarį gali pagauti padarius nusikaltimą, atleidžia tai žinantįjį nuo baudžiamosios atsakomybės… O čia tai bent logika! Nėra ribų tarybinių juristų kliedesiams!!! Pasirodo, „išankstinis žinojimas“ atleidžia pareigūną nuo atsakomybės ir atriša jam rankas. Pastarasis jaučiasi nebaudžiamas, o tai suteikia jam teisę savavaliauti – daryti tai, kas tik šauna į galvą. Nepagautas – ne vagis. Nes žino, kad ir pagautas nebus išvagintas!
Toliau irgi įdomu. Teisėja Regina Gudienė teismo nutartyje pateikia, mano galva, akivaizdžiai tikrovės neatitinkantį teiginį, kad neva prokurorės galima klastotė arba „rašybos klaida“ bylos nagrinėjime nesukėlė „jokių pasekmių“. Šis savo įžūlumu mane pritrenkęs teiginys (skaitytojas teatleidžia man už tokią nuomonę), įrodo, kad Pirmosios instancijos teismas, rašydamas nutartį, net nebuvo susipažinęs su pareiškėjo paduotu teismui 2018-10-05 skundu, kuriame išdėstytas toli gražu ne baigtinis neigiamų pasekmių sąrašas, atsiradęs dėl nurodyto protokolo suklastojimo:
„papildžiusi“ prierašu protokolą, manau, V.Bracevičienė padarė pavojingą veiką, sukėlusią dideles neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui Z.Šegždai;
priešingai teismo išvadai, ikiteisminio tyrimo bylą perėmęs prokuroras Ričardas Kubilius, politiškai motyvuoto ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę teisėjai Algimantas Valantinas, Vaida Sinkevičienė, Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas ir daug kitų teisėjų, nagrinėjusių pareiškėjo skundus, teismo ekspertai, valstybinį kaltinimą palaikantys Ukmergės prokurorai Liudas Žuklys, Julius Gelumbauskas ir politiškai motyvuotą baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Rinaldas Adamonis vadovavosi suklastotu įrašu protokole, klaidingai manydami, kad pareiškėjas yra padaręs nusikalstamą veiką, kadangi neva jis pats taip prisipažino;
padarydama prierašą tarp eilučių protokole, manyčiau, V.Bracevičienė padarė didelę žalą aktyvistui, kadangi „koreguoto“ protokolo turinys buvo perkeltas į kaltinamąjį aktą;
politiškai motyvuotą baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Rinaldas Adamonis nuo 2015 m. iki šiol apie aktyvistą yra susidaręs neigiamą nuomonę galvodamas, kad žmogus buvo prisipažinęs, todėl jo vėlesnį neprisipažinimą gali vertinti kaip nenuoseklų elgesį ir tai gali atsispindėti teismo nuosprendyje;
dėl „rašybos klaidos“ protokole aktyvisto baudžiamasis persekiojamas tęsiasi keturis metus nesant pagrindo, suvaržyta žmogaus judėjimo laisvė;
aktyvistas nuo 2015 m. sausio mėn. dėl kardomosios priemonės buvo išmestas iš savo gyvenamojo namo tiesiog į gatvę; žmogus nebuvo apgyvendintas valstybės išlaikomame bute ir jam nėra kompensuojami nuostoliai, susiję su ištrėmimu iš namų.
Esant nurodytam, V.Bracevičienė, protokolą „papildydama“ trumpa melaginga fraze tarp eilučių, manau, sąmoningai siekė padaryti kuo daugiau nuostolių aktyvistui ir pakirsti pasitikėjimą jo asmeniu. Jei protokolas būtų buvęs surašytas teisingai, 2015.m. rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo kontrolę iš V.Bracevičienės perėmęs prokuroras Ričardas Kubilius dar tais pačiais metais būtų nutraukęs ikiteisminį tyrimą, kaip nepagrįstą. V.Bracevičienės veikos pavojingumą įrodo faktas, kad dėl nepagrįstai iškeltos politiškai motyvuotos baudžiamosios bylos, aktyvistas Z.Šegžda patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą, dėl kurios jis iškėlė civilinę bylą Lietuvos Respublikai (atsakovai – atstovai generalinė prokuratūra ir teisingumo ministerija).
Būtina pažymėti tai, kad prokurorai A.Žemrieta ir V.Bracevičienė patys to nenorėdami atskleidė nusikalstamos veikos motyvą. 2018-08-20 V.Bracevičienės raštiško pasiaiškinimo prokurorui A.Žemrietai tekstas leidžia vertinti, kad prokurorė vis dar pyksta ant aktyvisto už jos filmavimą ir siužeto patalpinimą Youtube kanale. Prokurorė piktinasi, kad ji dėl to patyrė pažeminimą ir Z.Šegždos elgesys jai buvo nemalonus. Pasiaiškinimo teiginiai leidžia pagrįstai manyti, kad prokurorė turėjo akivaizdų ir neginčijamą motyvą keršyti – suklastoti apklausos protokolą.
Puiku, šiuo precedentu pasinaudojant galima bus išlošti krūvą teisminių bylų…