Seimas pradėjo svarstyti teisingumo viceministro Martyno Dobrovolskio pristatytus Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimus, kuriais siūloma kriminalizuoti sistemingą smulkaus turto grobimą ir įtvirtinti administracinį draudimą lankytis prekybos vietose. Tokiu būdu siekiama efektyviau kovoti su nuolatiniu vagiliavimu ir apsaugoti prekybos sektoriaus turtą.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apimančiais tik asociacijos narius, 2020 m. buvo užfiksuotos 15 213 vagystės, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų. 2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų. Tuo metu platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.
„Šią problemą taip pat dar labiau pagrindžia ir Administracinių nuobaudų registras, kuriame matome, kad 1 tūkst. asmenų per dvejus metus buvo bausti po 10 ir daugiau kartų už smulkią vagystę, o atitinkamais atvejais yra asmenų, kurie jau per 100 kartų yra bausti“, – sakė teisingumo viceministras.
Teikiamais pakeitimais siūloma įtvirtinti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose. Ši priemonė būtų taikoma asmenims, pakartotinai padariusiems smulkią vagystę, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos. Draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
Baudžiamajame kodekse siūloma numatyti, kad tas, kas sistemingai grobė svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą, galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Pasak M. Dobrovolskio, Baudžiamojo kodekso pakeitimai yra orientuoti ne į jaunuolį ar nepasiturintį asmenį, kuris kelis kartus padaro vagystę, o į sisteminius, organizuotus vagis, kuriems tai tapo nuolatinis pragyvenimo šaltinis. „Administracinė atsakomybė jiems yra nepaveiki, nuobaudos nėra išieškomos, oficialių pajamų jie jokių neturi.
Šie pokyčiai leis įvesti sistemingos vagystės sąvoką, kuri apimtų nedidelės ar mažesnės vertės turto sistemingą vagystę. Į tai papultų ne tik pagrobtos vagystės, įvykdytos vagystės, kai asmenys jau patraukti atsakomybėn, bet ir tokie atvejai, kai asmenys yra užfiksuojami vaizdo priemonėmis ar kitomis priemonėmis, kad atliko tą vagystę“, ‒ kalbėjo M. Dobrovolskis.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektai Nr. XVP-1374, Nr. XVP-1376) balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 13 parlamentarų. Toliau projektai bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 18 d.
Parengta pagal LRS inf.