Važiuojant per kaimus ir miestelius supratau, kodėl Lietuvai tenka „ubago kepurė”. Atlyginimai maži, ekonomika „ant popieriaus” auga, bet realybėje žmonės priversti išvykti uždarbiauti į užsienį.
Ir kaip jūs manote, kuo visa tai galėtų būti susiję su „helovynu”?
Helovynas – tai visiška svetimybė, tuštybė ir beprasmybė, kurią lietuviai per labai trumpą laiką įsisavino ir švenčia kaip tradicinę šventę.
Helovinas (angliškai hallow – pašventinti) – tai tradicija, paimta iš JAV, nūnai jau įsigalėjusi Vakarų kultūroje. Pirmykščiai papročiai, visi tie ryšiai su magiškais – satanistiniais kultais, keltų kunigų (druidų) praktikuojamu spiritizmu (kontaktais su mirusių sielomis), o taip pat žmonių aukojimu mirties dievybės garbei.
Lietuviai tūkstančius metų buvo pagonimis, po to parsidavė krikščionybei, o šiandien jau švenčia satanistines šventes ir tame nemato nieko blogo. Tai rodo, kad lietuvio mentalitetas ir savigarba yra sunaikinti. Švęsdami svetimas šventes, jie atsisako savo kultūros, papročių, tradicijų.
Tiesiog patys žmonės pavirto į „nieką”. Pavertus žmoniją į mankurtų bandą, ją daug lengviau valdyti. Bet ar būtina viskam pasiduoti?
Vėlinės – pagoniška ir pagrindinė rudens šventė. Baltų gentys tikėjo, kad žmogui mirus nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri niekur toli neiškeliauja: lanko gyvuosius ir su jais bendrauja. O dažniausiai jos tą daro tamsų, niūrų ir šaltą rudenį.
Vėlinės dar žinomos kaip Ilgės. Tai senoviškas Vėlinių pavadinimas, kuriame telpa ilgesys ir mirties nuojauta. Vėlių dievu laikomas Žemininkas – požemio ir mirusiųjų dvasia.
Senovėje per Vėlines arba ilges žmonės rinkdavosi kapinėse, atsinešdavo vaišių. Dažniausiai ant kapų palikdavo virtų kiaušinių, žemę palaistydavo vynu ar medumi. Šiek tiek jų palikdavo ir vėlėms, kurios, tikima, slėpdavosi medžių viršūnėse ir tarp kryžių. Šventė trukdavo kelias dienas. Būdavo kūrenama šventoji ugnis, atnašaujamos aukos dievams, ypač Perkūnui.
Prie Vėlinių švenčių stalo reikia sėsti švariems, tarsi atsinaujinusiems. Kai nusiprausdavo patys, pirtyje palikdavo rankšluosčių, drabužių ir vaišių vėlėms.
Ant Vėlinių stalo būdavo patiekiama duonos, juka, kraujiniai vėdarai ir kiti tamsaus atspalvio patiekalai. Šiek tiek maisto prieš valgant būtina paaukoti vėlėms. Po Vėlinių likusį maistą žmonės išdalindavo elgetoms.
Žvakės kapinėse pradėtos deginti palyginus neseniai. Iki tol kapinėse būdavo sukuriamas didelis laužas, kuriame deginami seni, nuvirtę kryžiai.
Žemaitijoje buvo tikima, kad po Vėlinių visos vėlės yra paleidžiamos iš skaistyklos ir nebeturi kentėti.
Per Vėlines dažnai pučia stiprūs vėjai. Tikima, kad taip yra dėlto, vėjas kyla, kad vėlėms būtų lengviau judėti ir iš anapusinio grįžti į gyvųjų pasaulį.
Pasirodo, kad žmonės nebevertina tikrų vertybių, tradicijų, jas pakeisdami lengvesnėmis tuštybėmis. Mirusiųjų dieną jie pavertė satanistine pasilinksminimo diena ir tai jau tampa kaip norma, kaip tradicija.
Vykstant per kaimus ir miestelius galima pamatyti krūvas išpjaustytų moliūgų su juose degančiomis žvakutėmis. O ar nors vienas susimąstė, ką ši satanistinė šventė reiškia?
Vienu žodžiu, galima konstatuoti faktą, kad lietuviai tiesiog patys nebegerbia savęs, todėl šiandieninė ekonominė situacija yra pačių lietuvių kaltė.
Ar pastebėjote, kad Lietuvoje labiausiai ši šventė švenčiama Švėkšnos miestelyje, kuris net paskelbtas helouvyno sostine? Bet jiems tai yra atleistina, todėl, kad Švėkšnos miestelis garsėja joje esančia psichiatrine ligonine…
Helovynas- tai deivės Helos, mirusiųjų globėjos, šventė. Žyd krikščionybė skriaudė ne tik lietuvius ir prūsus, bet ir keltų druidus ir germanų žynius. Nėra ko pyktis tarpusavyje.
Dryščiau paprieštarauti.Nemanau,kad prilipo ta šventė pas mus.Žmonės nelabai gilinasi i prasme helovyno ir nešvenčia jo kaip amerikoje. Tiesiog ruduo, moliūgų pilna ant kiekvieno kampo o išpjaustyti visokius ornamentus iš moliugo ir uždegti žvakutę,kad šviestu tiesiog daugeliui gražu ir tiek.Galima sakyti iš vakaru tikrojo helovyno pas mus paimtas tik fragmentas. Bet pritariu jog musu kaip kurios šventės pvz užgavinės baigia išnykti o kalėdos pavirto visišku materialų dalyku dėl ko labai gaila.
LIETUVIS SVENTEs tokias svenciantis yra Ne lietuvis
AŠ laukiu kada bus perdimo-dujų gamybos šventė…
Galiu pasirašyti po kiekvienu šio straipsnio žodžiu, stipru, ir tiesiai į 10.
Ta šventė Švekšnoje vadinasi „Mes už šviesą” ir su Hellowyn’u nieko bendro neturi. Ji švenčiama gerokai ankščiau nei spalio 31. Ir ten niekas saldainių neprašo. Svarbu patriesti iš konteksto ištraukus.
Citata iš teksto „Pasirodo, kad žmonės nebevertina tikrų vertybių, tradicijų, jas pakeisdami lengvesnėmis tuštybėmis” Tas pats pasakytina ir apie katalikiškas šventes. Tradiciškai prisiryti prie stalo prisigerti ir apsivemti prie kiniškais šūdukais apkarstytos dirbtinės eglutės parodijos. Tai iš kur šitos „tradicijos” atėjo?? Ar tokia Kalėdų su velykomis esmė? Besaikis rijimas ir prekybininkų šėrimas. Va čia ir yra tikroji tuštybė.
Tai tokie patys satanistai ir pavertė Kalėdas komercine švente, nes satanistai bet ką padarys už pinigus. Ir beje, Kalėdos ne krikščioniška šventė, o pavogta iš pagonių
Tik siauro mąstymo individas Švėkšną gali tapatinti su durnynu. Ten gyvenantys žmonės ir savita miestelio istorija su tuo neturi nieko bendro. Pasidomėk prieš rašydamas durnus straipsnius.
Tą patį galima pasakyti ir apie jūsų kalėdas, šventė tuštybių tuštybė. Prekybininkų džiaugsmas. Jau seniai kalėdos prarado savo esmę ir tapo kiniškų blizgučių pardavimo švente.
Tai indėnų, inkų ar astekų šventė. Jav dovanėlė. Bet… metų ciklai tapatūs visame žemės rutulyje, šventės keičia pavadinimus, datos tos pačios. Čia kaip aikštės vydury leninas -basanavičus, žvaigždė – vytis. O dabar po briuselio užsklanda dar kitaip.
Tai indėnų, inkų ar astekų šventė. Jav dovanėlė. Bet… metų ciklai tapatūs visame žemės rutulyje, keičia pavadinimus, datos tos pačios. Čia kai aikštės vydury leninas, basanavičus, žvaigždė ar vytis.
Lasas po laso ir akmeni prataso.Tas vargu ar nepilnaprociu tautai tinka.
Šventė debilams ,marginalams ir mankurtams.