MANO ŠIRDY, TU VIS TIEK – LIETUVA!

Keičia valdžia mus į… – žalią monetą.
Keičia: ir sūnų, ir mamą, ir tėtį.
Žvelgiame jai laukimu į akis –
Gal antrą kart laisvės paukštis atskris?..“

Tryliktą sausio ir kovo vienuoliktą
Geriam, degtinę – už polit-daltonikus.
Nykstam: per sprindį, per sieksnį, per uolektį,
Saujoj suspaudę tik – teisę, – į polėkį.

Tolstame vienas nuo kito kas dieną –
Kas iš kvailumo, kas Semui… – už šieną.
Einam pėdom A. Vienuolio… Veronikos –
Pritariant – paralyžiuotoms armonikoms.

Raukomės, gestame, kojomis kratom…
Dėtis nėr kur – kol valdžia to nemato.
Kenčiame, vien tik už atlygį mauro
Bankui užstatę – pasturgalį – kiaurą.

Žemę, kur dirbo senelis ir tėvas,
Šiandien dalinasi velnias ir dievas.
Net jei esi tik E priedų krūva…
Mano širdy, tu vis tiek – LIETUVA!

2020

Patiko? Pasidalinkite!