Sąjūdžiui trisdešimt metų. Dar gyvas prisiminimas, kai susikibusių už rankų gyva trijų tarybinių respublikų gyventojų vingiuota linija, nusidriekė per tris valstybes. Naujų laikų Lietuvos Biblijoje rašoma, kad tas susikibimas, kaip ir Kinijos siena, buvo matoma iš kosmoso. Direktoriai ir valytojos, generolai ir eiliniai, daktarai ir pacientai – stovėjo petys petin! Ką jie žinojo ir ko nežinojo? Ko jie tikėjosi, ko siekė ir ką gavo?

Savarankiškais taip ir netapome. Suskaldytais ir priklausomais – taip. Vakarai, vietoje žadėtos pagalbos, kaip visada, pakišo koją. Ne šiaip kokią, o kapitalistinę, katastrofinę, apžėlusią komerciniais interesais, bei valstybę žlugdančiomis programomis ir monopolijomis. Po trisdešimties, planinio tautos genocido metų, bandoma pamėginti dar kartą tautai pakišti SANTALKOS grėblį. Prarasti jau nebėra ko. Norite lipkite, norite ne. Kaip rašo V. Petkevi

ius knygoje „PASKUTINIS ATGAILOS AMŽIUS“ – „Mirtis – vartai į naują gyvenimą“. Taigi. Blogiau nebus. Tai ką galima buvo parduoti – pardavėm. Tai, ką reikėjo išduoti – išdavėm. Prieš 2020 metų į Seimą rinkimus, užsinorėjote naujų aštrių pojūčių – prašom. Tik neužmirškime, kad visi koziriai – ponų rankose. LR aborigeno, vikingo, ubago teisė – tik balsuoti, tikėti, o paskui piktintis. Su kaukėmis, ar laikinai be jų, – kaip rūpestingoji valdžia nuspręs.

Simpatizuoju Signatarui Zigmui Vaišvilai. Laikau ji LVT vėliavnešiu. Per atstumą, domiuosi jo veikla. Porą kartų net dalyvavau spaudos konferencijose, Seime. Įstojau į Lietuvos Visuomenės Tarybą. Norėjau iš arčiau, per padidinamąjį stiklą, „pačiupinėti“ kas ir kaip verda dabartinės politikos košėje. Neabejojau, kad 2020 metais, Z.Vaišvila kandidatuos į LR Seimą, kaip turintis patirtį, pareigingas ir atsakingas politikas. Ne tik gražiai kalbantis, bet ir norintis Lietuvai ir lietuviams ne už virvelių tampomos, o nuosavos, tikros, ne limituotos savivaldos. Kažkas nesuveikė…

Išsirinkus LVT valdybą. Pasiskirsčius į darbo grupes, laikas nuo laiko ir aš, internete pakišu (įkišu) savo nepartinę nuomonę į daugiapartinį „kugelį“: „Kokias žmogus turi teises į konkrečios tautos paveldą, būdamas „niekas iš niekur“? Labai skaudu ir gėda pripažinti, bet pasuose, nebeliko įrašo TAUTYBĖ. Kažkam už tai buvo gerai sumokėta? Kaip žinoti, kiek Lietuvoje liko gyventi tikrų lietuvių, o kiek tik „trintukų“, gavusių, nusipirkusių, įsigijusių, paveldėjusių… pilietybę. Pilietybė – tai ne tautybė. Bet, „pažangūs“ primestinės pilietybės skiepai, tautiečius, prisilesusius globalybės liberališkumų – veikia. Lietuvių tauta – nebereikalinga. Reikalingi tik PILIEČIAI. Paklusnūs, nuolankūs, negalvojantys.

Ačiū Valdui Grigaliūnui už nenuobodžią diskusiją. Mano politinis įdirbis – niekinis. Vadinasi – esu pažeidžiamas baltas lapas. Su savo principais ir ambicijomis. Manau, kad LVT buvo įsteigta ant daugiapartinių pamatų – savų – saviems. Santalka – tai tas pats priešrinkiminis kaldros tempimas, į tos partijos pusę, kurioje yra LVT narys-ieškotojas naujų aštrių pojūčių. Laikinai permetęs inkarą, meškerę iš ? į !

„Norint kur nors nueiti, reikia dviejų dalykų: žinoti kryptį ir eiti. Mano įsitikinimu, iki pat šiol kryptis nėra žinoma. Dar daugiau – ja net nėra domimasi. Tuo būdu ėjimas (ar kitas veikimas) tampa savaiminiu tikslu. Ir gauname voverės besisukančiame rate analogiją: ratas sukasi, nes voverė bėga, o voverė bėga, nes ratas sukasi… Tik susikūrusi, LVT iškart skilo, nes pabandė atmesti ėjimo į valdžią idėją. Užmojis gal ir įdomus, tačiau nebuvo pasiūlyta jokia alternatyvi idėja.

Šis idėjinis vakumas ir buvo skilimo esmė. Kosmetinės išvados buvo padarytos – atsirado Santalka. Tačiau ir ji nieko kito be ėjimo į valdžią nesiūlo: valdžia – galutinis tikslas. Todėl jie niekuo nesiskiria nuo visų kitų iki šiol buvusių. Ir žmonių palaikymo rinkimuose neturės: situacijoje, kai nėra už ką balsuoti (rinkėjui nesvarbu, Petras ar Jonas papuls į valdžią), bus balsuojama už žinomus ir matomus (reklamos dėsnis). Net jei teoriškai tartume, kad Santalka gautų valdžią, pamatytume tą patį vaizdelį: drakonas žuvo – garbė drakonui…“

Bet kuri, naujai įsisteigusi, tautą atstovaujanti politinė ar visuomeninė organizacija, yra ir bus prismaigstyta: (vieniems labiau nepatinka KGB, kitiems – amerikoniškų šlagbaumų ir rezoliucijų). Į Santalkos beliašą – nelipau. Drįstu prognozuoti, kad Santalkininkai, įėję į Seimą, nusiėmę kaukes sulįs į koalicijas. Prisiparkuos prie savo bendrapartiiečių ir, – viskas  vėl nuo pradžių.

Pradžioje, tautos gerbiamą kalną plikai nukerpame, o paskui, užsienio pinigais ramstome griūvančią Gedimino pilį. Iš pradžių slepiame nevalytų nuotekų vamzdžių galus vandenyje, o paskui trimituojame – apie ekologišką katastrofą. Vieni teršia, kiti uosto, treti šluosto. Svarbiausia: niekas nieko nebaudžia, neištremia, nesodina į elektros kėdę (tausoja virvę, muilą ir šovinius). Žiniasklaidiškai pakosėjame į saują, nuleidžiame akis, ir temą uždarome. Še tau ir visa dabartinių politikų politika. Gal todėl, palindęs po antklode, nedrąsiai pagalvoju, kad šiais laikais, kai dauguma politikų, prieš kažką šliaužia ant kelių ir pilvų… – tai ir pagrindinis istorijos paveldas-paminklas – privalo šliaužti…

Pilietinamą tautą, lietuvių kalbą ir kultūrą, reikia gelbėti čia ir dabar. Ne žodžiais, o darbais. Todėl, rinkėjams siūlau griežtai vertinti užsisėdėjusių Seime politikų politiką: ne pagal gražbyliavimą, o už „badantį akis“ jų daugiametį, piktybinį, kenkėjišką neveiksnumą, priimant žalingus sprendimus – balsuojant už tautos daugumai nenaudingas iniciatyvas ir pataisas.

Pvz.: Padėjai parašą Už: Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės Seime panaikinimą https://laisvaslaikrastis.lt/neringa-venckiene-negalime-vienytis-su-tais-kurie-mums-jau-yra-isdave – lauk iš akių ir iš širdžių. Padėjai parašą: priimant žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27848) – už kurį, savo namuose, padėjo galvą Pranciškus Šliužas, – lauk iš politikos visiems laikams, o ne toliau trink „lazankes“ kartu su koalicijos sėbrais pasirašinėdamas po naujomis niekšybėmis Lietuvai ir lietuviams.

Mano manymu LVT – tik pereinamas kiemas – ieškantiems „Kur giliau“. Zonduojantiems: „Kam naudingiau parsiduoti“, o ne bėgių, ant kurių atsigulti – viešai protestuojant, kad tai, kas dabar vyksta ir vykdoma – BAIGTŲSI. Ypač, tikslinė, daugiabanginė, priverstinė tautos antsnukizacija. 5G spinduliacija. Tautinės kalbos naikinimas, daugiapilietybės propagavimas, santykių su Rusija aštrinimas, užsakomasis gąsdinimas Astrave statomos AE nepatikimumu – trečių šalių interesų naudai. Ir baigiant visur esančio, fiktyvaus corono viruso reklama. Nesu nei politikas, nei karjeristas, todėl dėkoju Valdui G. už pilietiškai padoraus žibalo įlašinimą.

Pabaigai prisegu nuoroda: „Sąmokslas prieš Lietuvos vaikus ir jaunimą“. Atsirinkite patys. Kam – sviestas ir spirgai, o kam – tik prėska košė. 

Patiko? Pasidalinkite!