Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, vis daugėja ir piliečių, pritariančių visuotiniam šaukimui. Itin palankiai gyventojai vertina narystę NATO bei remia Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas. Tokias tendencijas atskleidė praėjusių metų gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa.
Tvirtas visuomenės mandatas
Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 80 proc. šalies gyventojų. Krašto apsaugos ministerijos inicijuotose apklausose tokio aukšto visuomenės vertinimo dar nėra buvę.
Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 2 proc., o per pastaruosius penkerius metus pastebimas net 10 proc. augimas.
„Itin didelė dalis mūsų šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene, o toks tvirtas visuomenės mandatas yra labai svarbus. Visuomenės pasitikėjimas suteikia mūsų kariams motyvacijos, drąsos ir ryžto“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Šiemet išaugo ir kario profesijos vertinimas – teigiamai šią profesiją vertina 89 proc. apklaustųjų, o tai yra 3 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
42 proc. apklaustųjų kario profesiją vertina „labai teigiamai“. Palyginimui, prieš ketverius metus taip palankiai kario profesiją vertino tik 25 proc. apklaustųjų.
63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Lygiai tokia pati dalis apklaustųjų – 63 proc. – pritaria, kad turėtų būti įvestas visuotinis šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą iškart po mokyklos baigimo. Tai yra 6 proc. aukštesnis rezultatas nei pernai.
Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, Krašto apsaugos ministerija yra inicijavusi Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektą. Pakeitimai, kurie gali įsigalioti nuo kitų metų, sudarys sąlygas didinti privalomosios karo tarnybos patrauklumą, parengti didesnį skaičių jaunesniųjų vadų bei Lietuvos kariuomenei trūkstamų specialistų, taip pat pritraukti daugiau karinį parengtumą įgijusių jaunuolių į profesinę karo tarnybą, didinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo skaičių. Taip bus sudaromos prielaidos pereiti prie visuotinio šaukimo.
Daugiau nei pusė prisidėtų prie pasipriešinimo Lietuvos užpuolimo atveju
Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos užpuolimo atveju prie taikaus pasipriešinimo prisidėtų 61 proc. gyventojų, o 56 proc. pasiryžtų prisidėti prie pasipriešinimo ginklu. Pastarasis rodiklis – 3 proc. aukštesnis nei pernai.
33 proc. apklaustųjų jaučiasi pakankamai informuoti apie savo galimybes prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, o 34 proc. teigia žinantys, kaip reikėtų elgtis mobilizacijos atveju. Tiesa, apklausa apima ir tuos, kurie yra nemobilizuojamo amžiaus.
Rusijos informacinį poveikį pastebi 2 proc. daugiau Lietuvos gyventojų nei pernai – 78 proc. Informacines atakas ir klaidinančią informaciją teigia atpažįstantys 4 proc. daugiau tyrimo dalyvių nei 2022 m. – 68 proc.
39 proc. apklaustųjų žinotų, kaip elgtis kibernetinio saugumo incidento atveju. 79 proc. teigia patikrinantys interneto svetainės saugumą, prieš teikdami joje savo asmens duomenis.
73 proc. respondentų pasisako už esamo finansavimo gynybai išlaikymą arba jo didinimą. Tai yra 5 proc. aukštesnis rezultatas nei praėjusiais metais.
Tvirtas palaikymas narystei NATO ir paramai Ukrainai
Jau trečius metus iš eilės palankiai narystę NATO vertina net 89 proc. Lietuvos gyventojų. 79 proc. apklaustųjų mano, jog Lietuvos narystė NATO atgraso Rusiją nuo karinės agresijos prieš Lietuvą. 91 proc. respondentų pritaria sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.
85 proc. apklausos dalyvių mano, kad nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje padidins mūsų šalies saugumą. 84 proc. apklaustųjų pritaria, kad NATO sąjungininkų dislokavimas Lietuvoje atgraso nuo priešiškų karinių veiksmų.
Pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės gynybos srityje apklaustųjų nuomone – Vokietija, Lenkija ir JAV.
Lietuvos karinės paramos teikimui konflikto atveju NATO narėms pritaria 81 proc. respondentų. Lietuvos karinės paramos teikimui Ukrainai pritaria 76 proc. apklaustųjų.
Net 86 proc. respondentų pritaria Ukrainos siekiui prisijungti prie NATO. Tam nepritaria viso labo 8 proc. Lietuvos gyventojų.
Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2023 metų gruodžio 15–23 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
KAM inf.
Apklausos nuomonę ne tiria, o formuoja. Pagal skelbiamus rezultatus galima spręsti, kurlink valdžia lenkia. Šiuo atveju mus ruošia karui.
Kada reikalingi tikri duomenys, taip užsakovas ir pasako. Ir rezultatų neskelbia, o naudoja savo tikslams. Esant reikalui, dar ir paskelbia tai, kas jam naudinga.
86 proc. lietuvių yra bepročiai. Aš žinojau, kad kritinė lietuvių masė yra bukapročiai, dabar žinau kiek. Kokia pritimyvi logika: aha, priimkime Ukrainą į NATO, taigi Rusija išsigąs ir taip baigsis karas. Tai yra žmonės net neturi supratimo, kaip išvis veikia NATO. Realybė yra tokia, kad pagal NATO sutartį jei viena šalis yra užpuolama, tai visi NATO nariai turi ginti. T.y. jie būtų priimta Ukrainą, tai reiškia, ko 86% lietuvių nesuvokia, kad visos NATO šalys, taigi ir lietuviai turėti siųsti savo vaikus kariauti į Ukrainą. Laimei NATO štabe sėdi protingesni nei lietuviški kurdupeliai, tad Ukraina apžvelgiamoje ateityje nebus priimta, nes priėmimas iš lokalaus konflikto virstų dideliu konfliktu. To blaiviai mąstantys nenori.
jo čia tokios apklausos „KAM” yra Šiaurės Korėjos lygio, dar tegul paskelbia kad apklausta buvo 10milijonų lietuvių. Būti šios jav kolonijos kariu yra gėda.
Tai čia KAM info. O tai beveik tas pats kas UKR.info. KAM patys sukuria apklausą, patys atsako, tai rezultatai aišku kad „iš debesų”. Šiaip savo lietuviais kariais reikia pasitikėti todėl kad, kol kas tai vienintelė jėga, kuri galėtų apginti žmones nuo vidaus priešų. Reikia tikėtis, kad jų smegenų dar „neišplovė” tiek, kad jie šaudytų į beginklius civilius, ko labai norėtų mūsų dabartinė valdžia.
Visų pirma, tai eilinis feikas, pareinantis nuo šiltai sėdinčių vilniuose… Antra, ir svarbiausia, dar yra laiko sustoti.
Nė vienas blaivaus proto žmogus nenori karo. Niekas nenori netekčių ir skausmo. Karą siūlo parsidavėliai. Gana šlykštu žiūrėti į riebius jų veidus.
Įdomu kas tokie buvo apklausti šioje apklausoje? (gal būt NATO kariai?) Labai abejoju ar tai teisingi duomenys. Kažkaip neįtikina. Manau tai laužta iš piršto.
Lietuvos šauktiniai turi pagalvoti apie skurstančius tėvus. Ypač bedarbių tėvų vaikai turi eiti į kariuomenę.
Imsiu ir patikėsiu paistalai, bet kvailių visada buvo, bus ir tikės