Ar Rusijos ir Baltarusijos žmonės protingesni nei Lietuvos?

Žmogaus IQ (intelekto koeficientas) – tai skaičiumi išreikštas rodiklis, kuris parodo asmens kognityvinius gebėjimus (pvz., loginį mąstymą, problemų sprendimą, mokymosi gebėjimus) palyginti su bendra populiacija.

Situacija Pasaulyje

Pagal intelekto koeficientą, pasaulio lyderiai: Japonija (106,48), Taivanas (106,47), Singapūras (105,89), Honkongas (105,37), Kinija (104,1). Tarp 6–10 vietų – 6-oji Pietų Korėja (102,35), 7 vietą užima Baltarusija (101,6), 8-oji Suomija (101,2), 9 vietoje Liuksemburgas (99,87), 10-oje – Makao (99,82),- remiantis worldpopulationreview.com inf.

Skirtingi šaltiniai pateikia šiek tiek skirtingus skaičius, tačiau tendencija tokia, kad aukštesni rezultatai pastebimi Azijos valstybėse, Šiaurės ir Vakarų Europoje, žemesni daugumoje Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Pasaulio vidurkis: 98,77. Lietuva užima – 53‑iąją vietą pasaulyje. Vidutinis Lietuvos gyventojų IQ pagal tarptautinius duomenis (pvz. Richard Lynn, David Becker, World Population Review) yra apie 91–94.

Rusija užima apie 35–40 vietą iš ~130+ šalių, kuriose turima duomenų. Vidutinis Rusijos IQ laikomas apie 96 ir yra aukštesnis nei kai kurių kitų šalių. 96 – tai aukštesnis nei pasaulio vidurkis (kuris yra apie 89–90), bet žemiau nei aukščiausiai išsivysčiusių Rytų Azijos ir Vakarų Europos šalių. 

Mažo IQ priežastys

Daugelyje pasaulio regionų, ypač tose šalyse, kuriose gausu naudingųjų iškasenų (pvz. Afrikos), galima pastebėti paradoksalią situaciją: nepaisant gamtinių turtų, šios valstybės dažnai susiduria su ekonominiais sunkumais, silpnai išvystyta mokslo sistema ir mažesniu vidutiniu gyventojų žiniomis apie geopolitinę situaciją.

Tokias tendencijas galima paaiškinti keliais aspektais. Visų pirma, vadinamasis „išteklių prakeiksmas” – reiškinys, kai dideli gamtinių išteklių kiekiai tampa ne ekonomikos augimo stimulu, o kliūtimi. Tai nutinka dėl korupcijos, neefektyvaus valdymo, priklausomybės nuo vienos šakos bei socialinės nelygybės augimo.

Antra, kai kurios pasaulio galios, siekdamos išlaikyti prieigą prie šių išteklių, gali turėti interesų destabilizuoti ar silpninti šias valstybes. Vienas iš būdų – formuoti informacinę ir švietimo aplinką taip, kad gyventojai būtų menkai informuoti, pasyvūs, o kartais net ir dirbtinai supriešinti tarpusavyje. Tokia padėtis leidžia išorinėms jėgoms lengviau manipuliuoti politiniu elitu bei priimti sprendimus, kurie naudingi ne pačioms šalims, o išorės interesams.

Afrikos žemynas – vienas ryškiausių pavyzdžių. Daugelis šių šalių turi didelį potencialą, bet istorinis kolonializmas, geopolitinė konkurencija ir informacinė kontrolė paliko gilius pėdsakus. Norint išsilaisvinti iš tokio modelio, būtina stiprinti švietimą, skaidrinti valdymą, skatinti kritinį mąstymą ir stiprinti pilietinę visuomenę.

Tik žinanti, kritiškai mąstanti ir informuota visuomenė gali apsisaugoti nuo išorinio spaudimo ir imtis tvaraus savo resursų valdymo.

Tačiau kalbėdami apie tolimus regionus neturime pamiršti ir savo pačių realybės. Lietuvoje taip pat pastebima tam tikrų panašumų. Pavyzdžiui, Lietuvos trispalvė turi bendrų bruožų su kai kurių Afrikos šalių vėliavomis…

Kodėl lietuvių IQ mažesnis nei rusų ar baltarusių?

Lietuvoje vidutinis intelekto koeficientas (IQ) kai kurių šaltinių duomenimis yra žemesnis nei, tarkime, Baltarusijoje ir Rusijoje. Ši tendencija gali kelti klausimų dėl valstybės krypties ir politikos piliečių atžvilgiu.

Ar galima sakyti, kad Baltarusijos ir Rusijos politikams labiau rūpi formuoti intelektualesnę visuomenę? Kaip bebūtų paradoksalu ar net gėda tai pripažinti, bet kai kuriais aspektais atsakymas gali būti TAIP. Nepaisant autoritarinių valdymo modelių, kai kuriose srityse, pavyzdžiui, matematikos, inžinerijos ar gamtos mokslų ugdyme, Baltarusija ir Rusija išlaikė stiprias pozicijas, kurios susiformavo dar Tarybiniais laikais. Lietuvoje, tuo tarpu, kai kurios mokslo sritys ir kritinis mąstymas viešojoje erdvėje kartais atrodo nustumti į paraštę.

Todėl diskusija apie visuomenės intelektą ir švietimo kokybę turi tapti nepatogi, bet reikalinga. Tik investuodami į švietimą, ugdydami kritinį mąstymą ir stiprindami pilietinį sąmoningumą galime kurti tvarią, brandžią ir savarankišką visuomenę.

SN inf.