Šimtmečius žmogus ir šuo gyvena kartu, o jų ryšys laikomas vienu stipriausių tarp žmogaus ir gyvūno. Tačiau ar šuo iš tiesų gali mylėti? Ar tai tik instinktas, susijęs su maistu, apsauga ir patogumu?
Moksliniai tyrimai rodo, kad šunys tikrai jaučia emocijas, artimas žmogaus meilei. Kai šuo bendrauja su savo šeimininku – jį glosto, jis žiūri į akis ar tiesiog būna šalia – šuns organizme išsiskiria oksitocinas, vadinamas „meilės hormonu“. Tas pats hormonas stiprina ryšį tarp motinos ir kūdikio ar tarp įsimylėjusių žmonių.
Psichologai, tyrę šunų elgesį, pastebi, kad jie reaguoja į šeimininko išėjimą ir sugrįžimą panašiai kaip maži vaikai reaguoja į savo tėvus. Tai vadinama prisirišimu – stipriu emociniu ryšiu, pagrįstu saugumu, pasitikėjimu ir noru būti kartu.
Kaip šunys parodo meilę?
Šunų meilė pasireiškia ne žodžiais, o elgesiu. Yra daugybė ženklų, rodančių, kad šuo myli savo žmogų:
-
Džiaugsmas grįžus namo – šuo vizgina uodegą, šokinėja, net ima cypti iš laimės.
-
Akių kontaktas – šuo ramiai žiūri į šeimininką, taip stiprindamas tarpusavio ryšį.
-
Fizinė artuma – mėgsta gulėti šalia, glaustis ar miegoti prie kojų.
-
Sekimas iš paskos – nori būti kartu net paprasčiausiuose kasdieniuose darbuose.
-
Pagalba ir guodimas – pastebi, kai šeimininkas liūdi, ir stengiasi būti šalia.
-
Apsauga – loja ar stoja tarp šeimininko ir galimos grėsmės.
Visi šie elgesio modeliai rodo, kad šuo ne tik ieško patogumo ar maisto, bet ir jaučia emocinį ryšį. Galima teigti, kad šuns meilė yra viena nuoširdžiausių. Skirtingai nei žmogus, šuo nesvarsto, ar tu turtingas, ar nusiteikęs gerai – jis tiesiog yra su tavimi. Jo ištikimybė ir meilė nekinta. Dėl to šunys vadinami geriausiais žmogaus draugais.
Taigi, ar šunys myli? Atsakymas – taip. Nors jų meilė kitokia nei žmonių, ji yra tikra: paremta prisirišimu, pasitikėjimu ir bendravimo džiaugsmu. Šuns meilė paprasta, gryna ir besąlygiška – ir būtent dėl to tokia ypatinga.
SN inf.