Europa vėl atsidūrė kryžkelėje. Sugrįžus Donaldo Trumpo administracijai ir jos propaguojamai „Pirmiausia – Amerika“ politikai, senasis žemynas susiduria su reiškiniu, kurį ekonomistai jau krikštija „Trumpo krize“. Tai ne tik politinių deklaracijų rinkinys, bet ir realus ekonominis spaudimas, galintis iš esmės pakeisti Europos gyventojų piniginių turinį. Pagrindinis klausimas, kuris šiandien kelia nerimą vairuotojams ir verslui: ar išvysime degalinių šviestlentėse dyzeliną po tris eurus?
Nors šiuo metu dyzelino kaina Lietuvoje ir Europoje svyruoja ties 2 Eur riba, pasiekti 3 eurų žymą techniškai įmanoma. D. Trumpo politika Irano atžvilgiu ir galimas sankcijų sugriežtinimas gali sukelti naftos trūkumą pasaulinėje rinkoje. Jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose eskaluosis tiek, kad būtų blokuotas gyvybiškai svarbus Hormūzo sąsiauris, naftos barelio kaina gali šoktelėti virš 150 ar net 200 dolerių.
Tokiu atveju 3 eurų už litrą kaina taptų nebe gąsdinimu, o realybe. Tai sukeltų grandininę reakciją: brangstant transportui, automatiškai kyla visų vartojimo prekių – nuo duonos iki statybinių medžiagų – kainos.
D. Trumpo pasirašyti potvarkiai dėl 10–15 % importo muitų visoms prekėms yra tiesioginis smūgis Europos pramonei. Labiausiai nukentės Vokietijos automobilių pramonė, Prancūzijos prabangos prekių sektorius ir Italijos maisto eksportuotojai. Tačiau pasekmes pajusime visi:
- Buitinė technika ir elektronika: Kadangi daugelis komponentų keliauja per globalias tiekimo grandines, kurios dabar yra trikdomos, naujas šaldytuvas ar kompiuteris gali pabrangti penktadaliu.
- Maisto produktai: Europa tapo itin priklausoma nuo JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD). Jei energijos ištekliai brangs dėl tarifų ar tiekimo ribojimų, trąšų gamyba ir žemės ūkis taps prabanga, o tai atsispindės parduotuvių lentynose.
- Būsto išlaikymas: Dėl infliacinio spaudimo Centriniai bankai nebus linkę mažinti palūkanų normų. Tai reiškia, kad būsto paskolų turėtojai ir toliau mokės aukštas įmokas, o nekilnojamojo turto rinka liks sustingusi.
Dar viena „Trumpo krizės“ pusė – saugumo kaina. Griežtas JAV reikalavimas Europai pačiai finansuoti savo gynybą reiškia, kad milijardai eurų, kurie galėjo keliauti į švietimą, mediciną ar socialines lengvatas, bus nukreipti į ginkluotę. Valstybėms gali tekti kelti mokesčius, kad užkamšytų biudžeto skyles, o tai dar labiau sumažins gyventojų perkamąją galią.
Analitikai sutaria: krizės sustabdymas priklauso nuo Europos Sąjungos vienybės. Jei Briuselis sugebės rasti bendrą kalbą su Vašingtonu ir diversifikuoti energetikos šaltinius (mažinant priklausomybę nuo JAV dujų), blogiausio scenarijaus – 3 eurų dyzelino – pavyks išvengti. Tačiau jei prekybos karas įsiplieks pilna jėga, artimiausi metai Europai taps išlikimo klausimu.
Dabartinė situacija yra perspėjimas: komforto zona, kurioje Europa gyveno dešimtmečius, nyksta. Kiekvienas centas degalinių šviestlentėse dabar atspindi ne tik rinkos dėsnius, bet ir didžiąją pasaulio politiką, kurioje Europa privalo išmokti gintis pati, kitus atveju Europa suskils ir sąjunga sugrius.
SN inf.
Amerika su jos sukeltu karu prieš Iraną sudaro labai geras prielaidas Rusijai susigrąžinti į savo sudėtį ne tik Ukrainą, bet ir visą rytinį Pabaltijį – Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Įdomu, gal kas žinot, kodėl dažnai yra susiejama Ukraina su visu rytiniu Pabaltiju (Lietuva, Latvija, Estija) – t. y. arba VISOS šalys (Ukraina – ir čia dar kažkaip rytinis Pabaltijis?) išsikovoja būti Europos Sąjungoje, arba minėtos VISOS šalys (pralaimėjus Ukrainai) susigrąžinamos į Rusijos sudėtį? Kodėl negali būti kalba vien tik apie Ukrainą (juk rytinis Pabaltijis – t. y. Lietuva, Latvija, Estija – jau yra įstojusios į Europos Sąjungą)?
O būtų ES nepasirašiusi ant karo su Rusija Ukrainoje (juk tai buvo JAV iniciatyva), tai būtų ir toliau čiulpusi Rusijos vamzdį…
….. uztat dabar ciulpia Amerikos vamzdi. Tai koks skirtumas? Skirtumas tas kad Amerikos vamzdis 5 kartus ciulpikams brangesnis. Taaaaip. Cha cha cha …… kaip sako landzbergyniai patryyyjatai ,,laisve kainuoja ”