Patiko? Pasidalinkite!

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.

Lietuvą užkariavus kryžiuočiams

Europą krauju ir smurtu užkariavus kryžiuočiams, senosios tradicijos buvo naikinamos  ir jas pakeitė naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šiuolaikiniame pasaulyje Kalėdos tapo komercine itin “svarbia” švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu ir pan.

Su Kalėdomis susijusios ir įvairios vietinės bei regioninės tradicijos, kurios gerokai skiriasi nepaisant didelio amerikietiškų ir britiškų Kalėdų tradicijų išpopuliarinimo literatūroje, televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse.

Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir Luko evangelijomis. Pagal šias evangelijas Kristų pagimdė mergelė Marija Betliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję.

Dabar laikoma, kad Jėzus gimė gruodžio 25 dieną, nors dėl tikslios gimimo datos nėra vieningos nuomonės, kaip aplamai dėl to, kad egzistavo toks Jėzus Kristus. Šituo atveju žmonės paprasčiausiai tiki, kad tai kas parašyta biblijoje yra tiesa.

Tradicijos Žemaitijoje (paskutinė pakrikštyta Europos Tauta) ir Lietuvoje

Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.

Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo, nieko nedirbdavo, ilsėdavosi. Šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, saulėta diena – derlingus metus.

Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Apeiginius linkėjimus atlikinėjo žyniai, Kalėdos seniai. Vėliau šis paprotys išliko kaip išminčių vaikščiojimas  Kalėdų seniu arba Kalėda, gero derliaus linkėjimas ir išminties skleidimas po namus.

Vėliau kalėdojimo apeigas pradėjo atlikinėti patys valstiečiai, lankydami vieni kitus.

Ypač svarbų vaidmenį vaidino persirenginėjimas ožiais ir jaučiais, kurie simbolizavo vaisingumą ir derlingumą. Kalėdojimas prasidėdavo per Kalėdas ir trukdavo iki Trijų karalių.

Kadangi manyta, jog per Kalėdas namuose renkasi vėlės, kartais kaip avys ar žalčiai, buvo atliekamos apeigos su avimis ir žalčiais.

Kalėdų dainoms būdingi priedainiai „leliu kalėda“, „leliumai“, „alelium kalėda“, „aladumai ladum“. Dainose garbinama sugrįžtanti saulė.

Šias dainas katalikų dvasininkija draudė giedoti. Sugrįžtanti saulė giesmėse vaizduojama moterimi su perlų vainiku ir kitaip.

Dažnas žydinčio medžio motyvas, simbolizuojantis pasaulio medį, taip pat besiartinantį pavasarį. Neretai minimas devyniaragis elnias, garbintas kaip žiemos nugalėtojas, atgimstančio pavasario simbolis.

Saulė vaizduojama žydinti, besidabinanti, besimainanti.

Per Kalėdas namai buvo puošiami eglės šakomis. Neaišku, ar buvo puošiamos pačios šakos. Eglės šakas dažnai puošdavo mediniais išdrožtais papuošimais.

Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo vadinamas tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir pan., o tų dienų vakarais žmonės nieko nedirbo, laukdami sugrįžtančios Saulės.

Etimologija

Žodžio etimologija nėra visai aiški. Ji siejama su kolo – ratu, savo ruožtu susijusiu su soliarine mitologija. Kitų žodis koliada skirstomas į kolo – ratą ir Ladą, deivę. Treti žodį kildina iš lot. calendae „pirmos mėnesio dienos“, kuris galbūt susijęs su lot. calare.

Tai gali būti skolinys iš baltarusių koljadá, panašiai kaip žinomas iš Latgalijos žodis kalada „išmalda, „plotkelė“.

Kalėdos metu“ (Lietuvoje plotkelė labiau žinoma kaip kalėdaitis). Taip pat lenkų kolęda.

Kitose kalbose krikščioniškos ir nekrikščioniškos Kalėdos gali būti ryškiau atskirtos.

Anglų kalbos Christmas kilęs iš senosios anglų kalbos Cristes mæsse – „Kristaus mišios“. Kitas Kalėdų metui pavadinti vartojamas terminas Yule (arba Yuletide) yra susijęs su senosiomis germanų tradicijomis.

Ištakos

Saulės sugrįžimo šventės sparčiai formavosi atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei. Saulės sugrįžtant būdavo pradedama laukti lapkričio gale, o gruodžio pabaigoje, Saulei „apsigręžus“ – t. y. įvykus solsticijai, atliekamos apeigos, trukdavusios porą savaičių.

Laukimo laiką krikščionybė sutapatino su adventu. Gruodžio 25 d. nuo seno laikyta saulės arba saulės dievo atgimimo diena.

Toks dievas egiptiečiams buvo Oziris, babiloniečiams – Tamuzas, iraniečiams – Mitra ir kt. Mitros gimimo diena buvo išpopuliarėjusi Romos imperijoje, vėliau įsigalėjusi krikščionybė nuo III–IV a. šiuo metu pradėjo švęsti Kristaus gimimą.

Šiandien

Dabar Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje, dažnai suliejant vietines ir jau globaliosios kultūros dalimi tapusias tradicijas. Visur atsiranda tokių elementų kaip Kalėdų Senelis, saldumynai, įvairūs žaisliukai, blizgučiais puoštos eglutės, dovanėlės arba tiesiog pinigų švaistymas visokiems niekalams.

Prekybos centruose perkami niekalai vaikams ir jiems meluojama, kad tai neva atnešė kažkoks Kalėdų senis arba Senis šaltis… Patys suaugusieji meluoja savo atžaloms, kurioms tėvai yra šventi ir jais šventai tiki.

Miestai puošiami mirgančiomis lemputėmis, prekybininkai kasmet vis anksčiau ima siūlyti šventines nuolaidas. Dovanų pirkimas neretai tampa galvosūkiu: nenuostabu, kad Kalėdos sukelia didelį stresą.

Paštas dirba lėčiau nei paprastai, nes nespėja išnešioti gausybės kalėdinių atvirukų ir siuntų iš užsienio, kurias siunčia ten uždarbiauti tėvynainiai. Viešosiose vietose visame pasaulyje skamba tos pačios melodijos: „Jingle Bells“, „We wish you a merry Christmas“ ir kt. Neretai prabylama apie tai, kad Kalėdos praranda šventės kaip „švento laiko“ prasmę: jos vis labiau sukomercinamos ir tampa prievole.

Per Kalėdas dabar daugelis vartoja alkoholį, svaigsta, ko senovės protėviai nedarė, nes alkoholio vartojimo kultūrą taip pat atnešė krikščionybė.

Šių laikų nubukinta visuomenė visiškai yra nutolusi nuo tikrosios šios šventės esmės, Saulės grįžimo, todėl galima drąsiai teigti, kad Kryžiuočiams pavyko sunakinti šią nuostabią šventę ir ja paversti niekuo… .

Pastaba

Šiuo metu viso apie 2 106 962 000 žmonių 238 pasaulio šalyse arba apie 33% Žemės gyventojų išpažįsta krikščionybę.

Senovės protėviai mylėjo gamtą, gyveno darnoje su ja ir jokiu būdu nekirto eglių, tam kad jas po 2 ar 3 savaičių išmesti lauk. Dabartiniai krikščionys per Kalėdas apytiksliai sunaikina virš 60 mln. eglių… .

Parengė Linas Naujelis


Patiko? Pasidalinkite!