Patiko? Pasidalinkite!

5-6-ąjame dešimtmetyje Briuselyje veikė zoologijos sodas, kuriame žmonės buvo laikomi tarsi laukiniai egzotiniai žvėrys

1958-aisiais Belgijoje veikė „Kongo kaimas”. Specialiai aptvertoje teritorijoje buvo apgyvendinti tuometinės belgų kolonijos Afrikoje gyventojai. Visą straipsnį apie tai galite rasti čia: Tai buvo paskutinis „žmonių zoologijos sodas“ pasaulyje.

1958-ųjų paroda buvo kiek sumažinta originaliosios „ekspozicijos“ kopija. Savo kasdiene veikla užsiimantys kongiečiai buvo aptverti, o baltieji tuo metu juos stebėjo.

Jeigu iš kongiečių nebūdavo jokios reakcijos, susirinkę aplink tvorą baltieji mesdavo pinigus ar bananus per bambukinę užtvarą.
„Cirkas” vyko iki pat 1960-ųjų, kol Kongas išsikovojo nepriklausomybę.

Žmonių zoologijos sodai pasaulyje nebuvo kažkas naujo ar neįprasto – anksčiau jie reguliariai buvo įrengiami Londone, Paryžiuje, Osle ir Hamburge. 1906-aisiais Niujorke vienas iš Kongo kilęs vyras su užaštrintais dantimis buvo įkurdintas Bronkso zoologijos sodo beždžionių narve. 1897-ųjų vasarą karalius Leopoldas II atsivežė 267 kongiečius į Briuselį, kad galėtų juos parodyti savo užmiesčio rezidencijoje. 1,3 mln. belgų, iš visų 4 mln., tuomet apsilankė šiame renginyje.

Žmonių išnaudojimas Lietuvoje ir Žemaitijoje

Ponai, viduramžių Europoje turėję teisę išnaudoti jų žemėje gyvenančius valstiečius, o kartais ir miestiečius, turėjo teises į valstiečio palikimą, teisę bausti valstietį, taip pat vadinamąją pirmosios nakties teisę. Ponai mužikus išnaudodavo kaip juodą darbininkiją, kaip pigią, beveik nieko nekainuojančią darbo jėgą.

Pirmos nakties teisė – „Pirmos nakties teisė“ (lot. jus primae noctis, vok. Recht der ersten Nacht, Herrenrecht, pranc. Droit de cuissage, Droit de prélibation, teisė, kuomet jaunosios pirmasis lytinis aktas vyksta ne su būsimu sutuoktiniu, o su svetimu vyru.

Pirmosios nakties „savininku” galėjo būti dvarininkas, feodalas ar koks nors kitas garbus asmuo, kuriam jaunavedžiai priklausydavo. Buvo griežtai laikomasi baudžiavos taisyklių, ilgalaikių įsipareigojimų, religinių dogmų ir pačių ponų sukurtų iškrypėliškų įstatymų.

Žiūrint šiuolaikinio žmogaus akimis, tai atrodo kaip žeminantis ir nemalonus aktas dar pačioje šeimyninio gyvenimo pradžioje. Tačiau ankstesniais laikais žmonės neturėdavo kito pasirinkimo ir palaipsniui prie to priprasdavo. Kaimo mergaitė jau nuo mažų dienų žinojo, kad nekaltybę jai atims ne būsimasis jos vyras, o, tarkime, koks grafas, gyvenantis prabangiuose rūmuose, ponas ar bajoras.

Valstiečiai iki XIX a. vidurio teisiškai nebuvo vienalytis gyventojų sluoksnis, apie 56 proc. valstiečių priklausė dvarininkams, daugiau nei ketvirtį sudarė valstybiniai valstiečiai (kiti priklausė karaliui arba bažnyčiai).

Jūs šiandien turite katę, šunį ar dar kokį gyvūną, o ponai anuomet turėdavo valstiečius, kuriuos pralošinėdavo kortomis…

BV inf.

 


Patiko? Pasidalinkite!