Dauguma galvoja, kad gyvena savo gyvenimą. Deja, tai tik iliuzija, tik hipnozės būsena, kurioje jūs gyvenate. Turbūt, daugelis iš jūsų net nesate girdėję apie tai, koks modelis yra naudojamas žmonijos valdymui. Jei apie tai būčiau parašęs tarybinės santvarkos metais, būčiau sunaikintas.
Bet tarybinės santvarkos nebėra. Dabar daug žmonių rašo apie globalinį žmonijos valdymą. Rašyti rašo, bet neparašo, kaip tai veikia. Žakas Fresko – fantastas, didžiąją dalį savo gyvenimo praleido prie projekto pavadinimu “Venus”. To projekto esminis dalykas – pakeisti civilizacijos valdymo mechanizmą. To jam globalinio valdymo ložė neleido padaryti, nes kol kas puikiai veikia dabartinis valdymo modelis. Ir jis ne tik veikia “skaldyk ir valdyk” principu – tai tik viena varomoji. Yra ir dar stipresni principai.
Vienas iš jų – komunizmo valdymo principas pavadinimu “už posūkio bus geriau”. Dar yra trečias principas, kuriuo vadovaujasi kapitalizmo santvarka – tai materialinio gerbūvio siekimo principas. Juk visi nori pasiekti geresnį materialinį lygį ir būvį. Štai tie trys principai, kurie dabar veikia visame pasaulyje, išskyrus tokias šalis kaip Baltarusija, Šiaurės Korėja, ir dar kelias. Jose veikia principas “už posūkio bus geresnis kelias, rytoj bus geriau nei šiandien, gyvenkime dėl ateities kartų” ir t.t.
Žmonės tose santvarkose gyvena su viltimi ir dirba dėl ateities, kurioje bus geriau gyventi. Visose kitose santvarkose veikia du principai: tai valdymas per materializmo siekimą ir visuomenės suskaldymas. Ką tai reiškia? Norint suprasti, reikia susisteminti šiuos du principus ir duoti jiems pavadinimą. O pavadinimas paprastas – ideologinė pasaulėžiūra materialiniame piliečių gyvenime. Dabar jau galima pradėti aiškinti kaip tai veikia.
Kaip komunistinėje ideologijoje žmonės siekia ateinančios gerovės ir niekaip nepasiekia, nes visada ji pakeliama į aukštesnį valstybinį lygį, taip ir šiame ideologinio materializmo modelyje, žmonijos materialinė pusė vis gerėja, 0 norint neatsilikti, tu privalai visada ją vytis. Tai panašu į žmonių lipimą į kalną. Stipriausieji lipa, o silpnesni vienas po kito sustoja ir pasilieka toje vietoje. Amerika geriausias to pavyzdys. Nusilpusieji ir nebepajėgūs vytis materializmo, sustoja, ir mes juos matome kaip benamius ir valkatas. Kodėl tai įvyksta ir kas daro tam įtaką?
Kainos ir infliacija, kuri sukuriama dirbtinai, kad žmonija nesustotų dirbti darbdavio naudai. Kainos vis kyla, aptarnavimai brangsta, materialinė gerovė vis eina į aukštesnį lygį, už kurį vis daugiau reikia savęs atiduoti. Dabar pabandykime išeiti iš to užburto rato. Tai labai sunkus uždavinys. Tik patys drąsiausi ryžtasi tokiam žingsniui. Arba tie, kuriuos sulaužo pati sistema. Bet tam, kad tai padarytum, reikia suprasti, kad esi sistemos vergas.
Reikia suprasti, kad daugelio daiktų, paslaugų ir viso kito, ką naudoji, tau nereikia. Reikia suprasti, kad be jų gali gyventi. Taip, tavo gyvenimas pradės tekėti kita vaga. Kai to atsisakysi, tave aplenks daug žmonių, kurie su tavimi bendravo. Jei turi šeimą, ji gali sugriūti. Sugriūti dėl to, kad tu nebesieksi to, ko jie tikėjosi. Kai kuriuos iš ideologinio materializmo rato išstumia pati santvarka. Išstumia tiesiogine prasme. Kai lieki ant gatvės, tik su ryšuliu, tu pereini į kitą žmonijos lygį.
Pas tave atsiranda kito lygio žmonių ratas. Taip, tai tokie pat žmonės. Jų yra kelios rūšys. Yra tinginiai, yra nusikaltėliai, yra nesąmoningi, yra santvarkos apvogti. Kai tu atsirandi gatvėje, tu pradedi iš šono matyti sisteminės ideologijos materialiniame rate besisukančią visuomenės dalį. Jų yra didžioji dauguma. O juk ir tu buvai tame rate. Juk ir pats gyvenai, sukaisi tam, kad neatsiliktum, kad turėtum tai, ką turi kaimynas, kad nebūtum prasčioku.
O tai ir yra ideologinės pasaulėžiūros ratas ant materializmo pagrindo. Juk turtingesnis visada pašieps mažiau turtingą. Arba mažiau turtingas visada jausis prastai turtingesnių kompanijoje. Ir tame valdantiesiems tereikia įžiebti kibirkštėlę, kad įsipliekstų nesantaika. Tai vadinama “skaldyk ir valdyk”.
Bet kai tu būni dugne, gatvėje, ir žiūri į santvarkos ideologinį materialistinį ratą iš šono, tau tereikia apsispręsti, ar šokti atgal į ratą ir bandyti prisivyti kitus vis dar lekiančius rate, ar pradėti gyventi savo gyvenimą. Aš pasirinkau gyventi savo gyvenimą. Šiandien aš gyvenu kur kas ramiau. Manęs negąsdina tai, kad kaimynas turi didesnį namą ir brangesnį automobilį.
Aš nebesu varžybų materializmo rate dalyvis. Aš stebėtojas. Man nereikia brangaus automobilio, didelio namo, prašmatnių rūbų ir t.t. Aš turiu tai, ko reikia man. Ne valstybei, ne kaimynui, ir ne visuomenei. Taip, aš turiu veiklą paslaugų sferoje. Taip, aš duodu paslaugą visuomenei. Tam aš turiu materialinę bazę, tokią, kokios reikia visuomenei, kuri pasinaudoja mano paslauga, bet man tai tik darbo įrankis. Kai iš to rato išlipi, pasijunti laisvas.
Pradedi suprasti, kad būnant rate, turėjai daug ir brangiai susimokėti už daiktus ir paslaugas, kurios tau buvo nebūtinos. O svarbiausia, buvai pelno šaltinis valstybei. Valstybei, kuri nėra natūrinis sutvėrimas. Valstybė – tai juridinis sutvėrimas, sukurtas planetos savininkų valdančiųjų luomui išlaikyti.
Todėl aš nesu valstybininkas ir nesu tautininkas. Nesu pilietis ir tuo labiau, partinis. Aš esu žmogus. Atėjęs į šį pasaulį ne valstybės, ne santvarkos, ne piliečių ar tautininkų dėka. Aš atėjau į šį pasaulį moters, kuri mane pagimdė, dėka. Todėl ir turiu pagarbą jai, moteriai, motinai, kuri mane pagimdė. Visa kita yra išgalvoti, sukurti ir neturintys pagrindo dalykai.
Dėkoju, kurie perskaitėte, ir tiems ačiū, kurie, galbūt, pasidalinsite.
Su pagarba,
Tiesiog Žmogus
Turtingas – kam visko pakanka, o turintis daug pinigų – kolekcionierius. Jam vis negana. Ateities kartos grįš į socializmą. Pinigų vajus, kaip ir mada praeis.
O tėvui neturite pagarbos?
Na ir kliedesiai. Policininkų bananai greit nuramins tokius “laisvus žmones”. O jei nepadės bananai, padės kulkos. Libertarianai- tokie patys iškrypėliai, kaip ir lanzbergiai. Tik susijungęs su kitais žmonėmis, žmogus gali kažką padaryti. Geriau mirti nuo kulkos, negu nuo bado!