Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas ketvirtadienį nusprendė Seimo pirmininko postą patikėti Juozui Olekui. Oficialiai sprendimas grindžiamas jo patirtimi ir ilgamete politine karjera, tačiau visuomenėje šis pasirinkimas vertinamas prieštaringai – nesunku prisiminti skandalą, kuris sukrėtė valstybę, kai J. Oleko vadovaujamoje Krašto apsaugos ministerijoje buvo nupirkti skandalingai brangūs „auksiniai šaukštai“.
Korupcijos skandalo šleifas
Nors J. Olekas bandė kratytis atsakomybės, visuomenės akyse jis liko tiesiogiai susietas su skandalu, atskleidusiu sistemines problemas viešuosiuose pirkimuose ir politikų atsakomybės nebuvimą. Tuo metu išaiškėjo, kad kariuomenei buvo perkama virtuvės įranga ir įrankiai už kainas, keliančias pasipiktinimą. Šis atvejis tapo simboliu, kaip valstybės lėšos gali būti švaistomos, o atsakomybės – išvengiama.
Šiandien socialdemokratų sprendimas kelia klausimą: ar valstybė gali sau leisti, kad vieną aukščiausių parlamento postų užimtų politikas, kurio vardą visuomenė sieja su korupcijos šešėliu?
Politinės patirties argumentas – ar tik priedanga?
LSDP savo sprendimą aiškina patirtimi ir gebėjimu vadovauti. Tačiau kritikai pabrėžia, kad ilga politinė karjera neturėtų tapti indulgencija už praeities neskaidrumą. Patyręs politikas, kurio reputacija apipinta skandalais, visuomenei siunčia pavojingą signalą – kad politinė atsakomybė Lietuvoje tebėra iliuzija.
Opozicijos reakcija ir visuomenės pasitikėjimas
Opozicija jau žada kelti klausimus dėl J. Oleko tinkamumo. „Šalies parlamento vadovas turi būti moralinis autoritetas, o ne skandalų simbolis“, – teigia opozicijos atstovai.
Visuomenės pasitikėjimas politinėmis institucijomis ir taip menkas. Sprendimas aukštą postą skirti J. Olekui rizikuoja šį pasitikėjimą dar labiau sumenkinti, o Seimas gali būti matomas kaip vieta, kurioje „auksinių šaukštų“ logika pakeičia tikrąsias vertybes.
Kokį signalą siunčia socialdemokratai?
LSDP pasirinkimas atrodo kaip sąmoningas status quo išsaugojimas – net jei tai reiškia, kad aukščiausiose valdžios grandyse bus įtvirtintas žmogus, praradęs visuomenės pasitikėjimą. Tai – ne tik partijos, bet ir viso politinio elito testas.
Ar Lietuva turi priimti, kad Seimo pirmininku tampa politikas, kurį simboliškai seka „auksiniai šaukštai“? Ar tai reiškia, kad politinė atsakomybė mūsų šalyje iš tiesų neegzistuoja?
Juozas Olekas – neabejotinai vienas ilgiausiai politikoje išsilaikiusių socialdemokratų, tačiau jo pavardė iki šiol neatsiejama nuo skandalo, kuris tapo korupcijos simboliu. Socialdemokratų sprendimas Seimo pirmininko postą patikėti būtent jam kelia klausimą, ar ši partija dar turi sąžiningų ir kompetentingų žmonių, galinčių užimti aukščiausius valstybės postus.
Jeigu atsakymas – ne, tuomet LSDP, rinkdamasi patogų, bet visuomenės pasitikėjimą menkinantį kelią, pati pripažįsta savo politinį išsisėmimą.
SN inf.