Lietuva vis dar nesusitvarko su balionėlių grėsme, trikdančia oro uostų veiklą ir keliančia sumaištį šalyje. Trečią kartą per trumpą laiką balionėliai sutrikdė Lietuvos oro uostų darbą, dėl ko teko atidėti skrydžius ir imtis papildomų saugumo priemonių.
Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį šaukia Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdį, kuriame bus aptariami galimi veiksmai ir prevencinės priemonės, siekiant užkirsti kelią panašiems incidentams ateityje.
„Savaitgalis visiems buvo sudėtingas. Vėjo kryptis kol kas nepalanki oro uostui. Nors vakar turėjome gerokai mažesnį balionų kiekį ir grėsmės lygį, nenorėjome rizikuoti – skrydžius atidėjome. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis prevencijos principu, siekiant užtikrinti keleivių, gyventojų ir infrastruktūros saugumą“, – teigė premjerė.
Visos atsakingos tarnybos, pasak jos, nuolat stebi situaciją ir koordinuoja veiksmus.
„Prašau visų kantrybės. Suprantu, kokius nepatogumus ir nerimą patiriate, tačiau veikiame jūsų saugumo labui. Ramiai ir užtikrintai imamės atsako – sienų uždarymas tai signalas, kad mes netoleruosime bet kokio sienų pažeidimo.“
Objektai atpažinti, bet ginklų nepanaudoti
Gerai, kad šie objektai yra atpažinti ir žinomi; kol kas, deja, neturime prieinamų priemonių jiems neutralizuoti. Kai kurie politikai ir žiniasklaida juokauja, kad be Europos komisarų pagalbos — o ypač Europos komisaro, atsakingo už gynybą ir kosmosą, Andriaus Kubiliaus — Lietuvai bus sudėtinga susitvarkyti su mūsų oro erdvėje „skraidančiais“ objektais. Andrius Kubilius šiuo metu eina Europos Komisijos komisarui gynybos ir kosmoso pareigas.
Kai kurie komentarai siūlo radikalesnius sprendimus: galbūt Kubilius galėtų inicijuoti lazerinių sistemų programą, skirtą tokiems objektams „numušti“. Diskusija kelia rimtą klausimą: ar tokie incidentai turi būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu, ar reikalauja koordinacijos su ES institucijomis, o gal būt ir tarpgalaktiniais partneriais.
NSO skyriaus inf.
Jeigu tie balionai yra taip pavojingi valstybei, tai kodėl valstybė negaudo ir nesušaudo tų balionų užsakovų? Užtektų tik vieną tokį užsakovą sušaudyti arba pakarti viešai, ir balionai nebeskristų. Kodėl valstybė nesiima ryžtingų karinių priemonių, kurios priklauso pagal karo meto įstatymą? Jeigu taip nėra daroma, reiškia, kad balionų užsakovas yra Nausėda Gitanas.
Čia yra keli variantai. Kuris labiausiai tikėtinas, kaip manote?
1. Balionus leidžia kontrabandininkai.
2. Balionus leidžia Baltarusijos spectarnybos, prisidengusios kontrabandininkais abiejose pusėse.
3. Balionus leidžia su LT spec. tarnybomis bendradarbiaujantys Baltarusijos kontrabandininkai iš Baltarusijos pasienio rajonų
4. Balionai paleidžiami Lietuvos teritorijoje prie sienos su Baltarusija LT spec. tarnybų, ar kontrabandininkų po spec. tarnybų stogu rankomis.
Manau, kad paskutiniai du variantai labiausiai tikėtini, o paskutinis labiau tikėtinas nei priešpaskutinis. Kam to reikia? Provokavimui ir eskalacijai, ko trikai nereikia Baltarusijai…