Patiko? Pasidalinkite!

Financial Times rašo, kad Europa turi bėdų: žemyno šalys viena po kitos atsimuša į dugną pagal gimstamumą. Daugelyje valstybių šie skaičiai nukrito žemiau kritinio lygio. Europiečiai nesiryžta turėti vaikų, kilus konfliktui Ukrainoje ir augant infliacijai.

Dar trys ES narės, tarp jų ir daugiausiai gyventojų turinti bloko valstybė Vokietija, buvo įtrauktos į „itin žemo“ gimstamumo šalių sąrašą, o tai pabrėžia regiono demografinių problemų mastą ir rimtumą. Remiantis oficialia statistika, Vokietijoje gimstamumas nukrito žemiau JT „itin žemo“ slenksčio nuo – 1,4 vaiko vienai moteriai – iki 1,35 2023 metais. Esant tokiam scenarijui, vaisingumo mažėjimą bus sunku pakeisti.

Estija ir Austrija taip pat pasiekė 1,4 vaiko „dugną“, prisijungdamos prie devynių ES šalių, įskaitant Ispaniją, Graikiją ir Italiją, kur gimstamumas jau nukrito žemiau kritinio lygio.

„Mažėjantis gimstamumas iš dalies yra pasekmė to, kad žmonės atidėlioja vaikų gimimą iki 30 metų ir vyresnio amžiaus”, – aiškino Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos vyresnysis ekonomistas Willem Adema. Be imigracijos mažas gimstamumas mažina darbingo amžiaus gyventojų skaičių, apsunkina valstybės iždą ir riboja ekonomikos augimą. ES vidutinis pirmą kartą gimdančių motinų amžius padidėjo iki 31,1 metų – metais vyresnis nei prieš dešimtmetį. Vokietijoje šis skaičius išaugo iki 31,4, o Ispanijoje, Italijoje ir Airijoje viršijo 32.

Austrija pranešė, kad 2023 metais gimstamumas sumažėjo iki 1,32 vaiko vienai moteriai nuo 1,41 praėjusiais metais. Estijoje 2023 m. šis skaičius siekė 1,31, palyginti su 1,41 praėjusiais metais. Gimstamumo rodikliai mažėja visoje Europoje – net tokiose šalyse kaip Suomija, Švedija ir Prancūzija, kur šeimai palanki politika ir lyčių lygybė anksčiau padidino kūdikių skaičių.

Suomijos gimstamumo rodiklis buvo didesnis už ES vidurkį iki 2010 m., tačiau 2023 m. nukrito iki 1,26, o tai yra žemiausias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėti rinkti statistiniai duomenys 1776 m. Prancūzijoje 2022 m. buvo didžiausias gimstamumo rodiklis – 1,79 vaiko vienai moteriai, tačiau nacionaliniai duomenys rodo, kad pernai jis sumažėjo iki 1,67, o tai yra žemiausias per visą istoriją. Gimstamumo rodikliai sumažėjo net tose šalyse, kuriose jie ir taip buvo itin žemi – 2023 metais Ispanijoje siekė 1,12, o Italijoje – 1,2.

JT gyventojų pareigūnas Guangyu Zhang paragino vyriausybes „įvesti labiau šeimai palankią ir lyčių aspektui jautresnę politiką“, sakydamas, kad tai leistų moterims ir vyrams turėti tiek vaikų, kiek jie norėtų, rodo apklausos. Ekspertai teigia, kad vaikų skaičiaus mažėjimo tendenciją iš dalies lėmė ekonominė ir politinė suirutė. „Tarkime, jūs turite darbą, bet jei bijote jo netekti, nerimaujate dėl infliacijos ar nerimaujate dėl konflikto Ukrainoje, tuomet vis tiek abejosite, ar susilaukti vaikų“, – aiškino Demografijos profesorė Anne Berrington. Socialinio požiūrio pokyčiai taip pat galėjo turėti įtakos. Adema sakė: „Šiuolaikinės idėjos apie tai, ką reiškia būti gerais tėvais ir kiek į tai reikia investuoti, yra tokios, kad gana daug jaunų žmonių sako: „Na, be to, kad man nelabai reikia kad vaikai būtų laimingi, aš negaliu susidoroti su tokiu iššūkiu ir net nesu tikras, kad galiu susidoroti su tokia atsakomybe.

Lietuva ir Žemaitija neatsilieka

Įtakos sumažėjusiam gimstamumui turi ir Vakaruose paplitusi „kitokios” šeimos samprata, kuomet dvi mamos arba du tėčiai yra vadinami šeima. Tačiau, kaip visi kuo puikiausiai supranta, tokios „šeimos” dažniausiai vaikus įsivaikina ir gimstamumo rodiklių nekelia.

Primename, kad lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pranešė, kad Vilniaus apylinkės teismas J. Juškaitę oficialiai pripažino jųdviejų dukros mama. Remiantis teismo sprendimu, oficialiai pripažinta, kad J. Juškaitės ir B. Sabatauskaitės dukra turi dvi mamas.

Jūratė Juškaitė dėl savo pažiūrų jau buvo žinoma ir Žemaitijos senojoje sostinėje Tveruose, iš kur ji yra kilusi. Kalbinti vietos žmonės pasakojo, kad ji jau „senai buvo kitokia”. „Jos tėvai labai padorūs, o ji (red. pataisymas Jūratė Juškaitė) visada būdavo aktyvi bendruomenės narė ir mėgdavo pasireikšti”. Vietos gyventojai matė, kad ji nepritampa prie kaime nusistovėjusių tradicinės šeimos kultūros vertybių ir laukė, kada galės pabėgti į didmiestį, kur visos naujos mados ateina greičiau.

Kalbinti vietos gyventojai tokį tveriškės Jūratės Juškaitės gyvenimo būdą vertina neigiamai. Viena pašnekovė teigė, kad „per tokias madas sunaikinsime Lietuvą”. „Ką tas vaikelis patirs, ar kas atsiklausė jo, ar jis nebus sutraumuotas”, – sakė kalbinta Tverų senbuvė.

Praeitais metais Lietuvoje gimė 20 008 vaikai. Šis skaičius yra 10 proc. mažesnis nei 2022-aisiais, kai gimė 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis, nei 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo, 1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkstančiai kūdikių!

 

Vaidas Žemaitis Lekstutis

 


Patiko? Pasidalinkite!