Ukrainai pralaimint karą, į dienos šviesą pradėjo lįsti galimai psichikos sutrikimų turintys asmenys. Jie nebaudžiami viešoje erdvėje svarsto būdus, kaip reikėtų žudyti tuos, kurie pasisako prieš karą, bei tuos, kurie sakė ir sako, kad šio karo Ukrainai laimėti nebuvo jokių šansų. Kadangi politinis neraštingumas tapo jų pačių galvos skausmu, pyktį jie lieja ne ant tų, kurie juos apgavo ir pavertė neapykantos kurstytojais, bet ant tų, kurie kartojo, kad šio karo Ukrainai laimėti nepavyks, nes Vakarai apgavo Ukrainą. Planas žlugo – Ukraina JAV ir Rusijos yra dalijamasi tarpusavyje.
Pasirodo, kad Lietuvoje yra prigaminta daug nacistinių pažiūrų aktyvistų, kurie be gailesčio žudytų lietuvius ir, svarbiausia, kad jų siūlomi žudymo metodai yra žiaurūs. Jie aptaria ir tuos, kurie neva puošiasi Lietuvos vėliavomis ir taip pat yra „priešai”.
Diskusiją socialiniame tinkle Facebook užvedė žydų kilmės lietuvis Emilis Zingeris:
„Juos reikia deportuoti, izoliuoti, arba įvedus karinę padėtį likviduoti jau dabar. Nes jei jie išlauks savo akimirkos – jie ne tik padarys, kad „savi šaudė į savus”, bet ir pasiglemš tą praeitą epizodą, Lietuvos istorijos dalį, kurią niekina, ir sakys: štai, matote, tai įrodymas, jog anuomet savi šaudė į savus, ir dabar įvyko/vyksta tas pats. Mums reikia daugiau to „toksiško vyriškumo”, kurį mėgino išgarinti leftistinis kontingentas. Jie juk nesuvokė, jog stumia kremliaus dešimtmečius įgyvendinamą Vakarų visuomenių naikinimo programą. Neužmirškite, jog kai geri vyrai susiburia drauge – juk mums jūra iki kelių, galime bet ką, žinote tą jausmą (tai ne formuotė, tai jausmas) kuris hebrajiškai ir vadinasi chebra, nuo žodžio chaver – draugas. Geri Vyrai gerą girą gėrė ir tą vatą, vatužėlę ėmė ir išGaudė!”
Po šiuo įrašu pasipylė daugybė neapykantos komentarų, kuriuose tiesiog siūloma žudyti už taiką Ukrainoje pasisakančius žmones. Žudymo būdai kelia šiurpą, kai sužinai, kad tokie asmenys vaikšto laisvėje ir jiems netaikoma jokia baudžiamoji atsakomybė už viešą raginimą žudyti.
Iš išvaizdos atrodanti maloni mergina, kaip suprantame, fotografė Leonavičiūtė Snieguolė perspėja, kad jos nekenčiami vatnikai puošiasi Lietuvos vėliavėlėmis ir nereiktų apsigauti. Ji teigia, kad su tokiais valstybė privalo kažkaip dorotis.
Jos bendramintis Darius Kaunelis buvo aršesnis – jis teigia, kad tokius reikia likviduoti šeimomis, kaip suprantame, ir vaikus, o likvidavimo būdas – plaktukas arba kastuvas, nes tokiems gaila kulkos. Arba, anot šio asmens, už taiką pasisakančius žmones reiktų sušaudyti šeimomis.
Štai ir atėjo ta akimirka, kuomet galimai psichinę negalią turintys lietuviai, nesuprasdami, kad tapo propagandos aukomis, pasiruošę gyvus užkapoti tuos, kurie pasisako už taiką ir tautų draugystę.
Leonavičiūtė Snieguolė bandė paprotinti savo bendramintį, kad reiktų susilaikyti viešumo ir neatskleisti planų, bet Darius Kaunelis jos nepaklausė.
Taigi, daugeliui Lietuvos žmonių iškilo reali grėsmė būti užkapotais gatvėje. Ne, ne rusų, o pačių lietuvių, kurie visiškai nesupranta, kad yra patys didžiausi Lietuvos priešai ir tikroji penktoji kolona. Stabdykime tai, kol nevėlu, nes teisėsauga, kaip suprantame, į tai nereaguoja, ir galimai veikia išvien. Generaline prokurore Nida Grunskiene ir policijos generalini viršininke Arūnai Paulauskai, ar šių aukščiau paminėtų asmenų pasisakymuose nėra jokios nusikalstamos veikos, ar į tai nereikia kreipti dėmesio? O gal jūs eisite išvien su šiais galimais žudikais ir kartu kaposite gatvėse gyvus žmones?
GĖDA, į ką pavirto Lietuva.
Dariaus Kaunelio nuomonės papildymas:
„Buvo tam tikras skaičius nesupratusių mano replikos tūlai Snieguolei Leonavičiūtei, kuri su visais „chuilostanui“ dirbančiais „vatnikais“ pasiūlė kažkaip „dorotis“. Semantiškai „dorotis“ yra stiprus žodis, kolektyvinėje pasąmonėje tampriai susijęs su „susidorojimu“, ir nėra sudėtinga numanyti, kad šią prelegentės leksiką legitimavo pono Zingerio „utilizacinė“ retorika; jis ir pasiūlė tokius kaip „mes“ (nes save neabejotinai priskiriu viešojoje erdvėje vadinamiems „vatnikais, rusofilais, penktąja kolona ir kitais, gerokai baisesniais epitetais) paprasčiausiai likviduoti, įvedus karinę padėtį. Mano replika gerb. Leonavičiūtei buvo tokia:
„Bukus kartu su šeimomis likviduoti plaktuku arba kastuvėliu, nes kulkos gaila, o sąmoningai dirbančius sušaudyti, irgi kartu su šeimomis. Nes obuolys nuo obels toli nerieda. Nebent pateiktų įtikinamų atsiribojimo įrodymų.“
Tai buvo tiesioginė loginė žmogaus pavertimo „priešu“ ir „problema“ tąsa, kurią ir pasistengiau prelegentei pademonstruoti teigiančiuoju stiliumi, pabūti jos mąstymo logikos „veidrodžiu“. Kai žmogus ar žmonių grupė/sluoksnis priskiriami „priešo“ ar „problemos“ kategorijai, jie tuo pačiu iš esmės sudaiktinami, santykyje nustoja būti žmonėmis. Nustoja žmogiškojo orumo ir neliečiamumo, panašiai kaip žydai naciams II Pasauliniame kare. „Priešas“ semantiškai ženklina priešybę, tai, kas priešinga man, taigi neabejotinai žmogui. Emociniame lauke nusistovi tos priešybės, kaipo grėsmės sau pačiam, sunaikinimo (arba atitinkamai problemos utilizavimo) vektorius.
Žinoma, gerbiamas Vaidas galėjo prieš jaudindamasis pasigilinti į mano FB anketą. Ji ilga ir turininga. Jis galėjo pasverti, ko ten daugiau: neapykantos rusofilams ar diametraliai priešingų dalykų. Galėjo pasigilinti ir į mano komentarus po įvairiausiais rusofobų postais, kurių irgi yra labai gausu. Bet šito nepadarė, galbūt dėl nepakankamo darbštumo. Atleistina.”
P.S.
Atsakymas Dariui Kauneliui:
Peržiūrėjau tamstos profilį ir matau bandymą su vienu užpakaliu sėdėti ant mažiausiai dviejų taburečių. Vienas iš tamstos pasidalintų feisbuko įrašų:
Vaidas Žemaitis Lekstutis