Liepos 28-osios rytas Lietuvoje pažymėtas dar vienu rimtu įvykiu – įtariamas dronas arba kitas nenustatytas objektas įskrido į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos pusės. Tai jau antras toks incidentas vos per kelias savaites – liepos 10 d. netoli Kenos nukrito imitacinis „Gerbera“ tipo dronas, primenantis rusų gamybos „Shahed“ modelį. Abu objektai buvo pastebėti, bet nebuvo numušti, o atsakingos institucijos viešai pateikia svarstymus: gal tai „savadarbis modelis“, gal „kontrabandos balionas“, gal „nekeliantis grėsmės daiktas“.
Bet realybė tokia, kad į Lietuvą įskrenda neaiškios kilmės objektai, mūsų oro gynyba jų neidentifikuoja laiku, nereaguoja efektyviai, o visuomenė lieka nežinioje. Ir tai vyksta NATO valstybės, besiribojančios su Rusijos sąjungininke Baltarusija, teritorijoje.
Tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek Prezidentūra reaguoja aptakiai: „tikrinamos versijos“, „objektas greičiausiai nekėlė grėsmės“, „vadovai apie incidentą informuoti“. Skamba solidžiai, bet žinant karo Ukrainoje patirtį, šis atsainumas ne tik pavojingas – jis gali tapti lemiama klaida.
Ukrainoje 2022 m. pradžioje daugelis netikėjo, kad dronų pagalba bus naikinami kariniai daliniai. 2023-iaisiais – kad dronais bus puolami Maskvos centras ir rusų karo laivai. 2024 m. tapo aišku: kas neturi oro erdvės stebėjimo ir priešdroninės apsaugos – netenka savo teritorijų, karių ir infrastruktūros.
Esminės problemos
-
Technologinis atsilikimas
Mūsų radarai nepakankamai aptinka mažus, lėtai skrendančius objektus. Net ir NATO naikintuvai, kaip nurodė ekspertai, vargu ar galėtų veiksmingai numušti 2 metrų sparnų pločio droną pagamintą iš faneros. Tai reiškia – reikia specializuotų, vietinių priešdroninių priemonių, o ne pasikliauti aljanso oro policija vien dėl simbolinio saugumo pojūčio. -
Sprendimų grandinės inercija
Pagal dabartinius teisės aktus, taikos metu sprendimą numušti bet kokį oro objektą turi priimti krašto apsaugos ministras arba kiti aukščiausio lygmens pareigūnai. Tokie sprendimai nepriimami realiu laiku, kai objekto veikimo laikas – kelios minutės. -
Valstybinė komunikacijos stoka
Žmonės praneša apie dronus, bet atsakymas – „versijos tikrinamos“. Tai kelia visuomenės nusivylimą ir netikrumą. Jei valstybė neatsako aiškiai, atsiras jėgų, kurios tą neapibrėžtumą užpildys propagandinėmis interpretacijomis.
Bet kol kas – panikuoti neverta, kaip mėgsta sakyti pareigūnai. Nes kol nesame iš tikrųjų užpulti, tol galime ramiai stebėti, kaip mus „nekaltai“ žvalgo. Ir toliau gyventi tikėjimu, kad NATO mus apsaugos… net nuo fanerinių dronų.
Šį kartą, tiesa, pažanga – žmonės gavo įspėjimus į savo telefonus. Gal pirmą kartą istorijoje valstybė pripažino: „gal čia jau reikalas rimtas“. Žmonės, žinoma, buvo paraginti nieko neliečiant skambinti 112 – tarsi Lietuvoje kiekvienas būtų dronų ekspertas, pasiruošęs atpažinti sparnų formą ar propelerių tipą.
Taigi, einame į priekį – iš „tylaus ignoravimo“ režimo pereiname į „pripažinome, kad kažkas skrenda“ stadiją. Tai jau kažkas. Gal po trečio incidento išmoksime net ir numušti?
SN inf.