Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Kęstutis Budrys kartu su laikinai einančia krašto apsaugos ministrės pareigas Dovile Šakaliene kreipėsi į NATO Generalinį sekretorių Marką Ruttę, ragindami Aljansą imtis papildomų priemonių Lietuvos oro erdvės saugumui užtikrinti.
Du incidentai
Pasak ministrų, per pastarąjį mėnesį Lietuvos, o kartu ir NATO, oro erdvę du kartus pažeidė iš Baltarusijos atskridę rusiški dronai:
-
Liepos 10 d. – Lietuvos teritorijoje aptiktas „Gerbera“ tipo dronas.
-
Liepos 28 d. – dar vienas dronas, apginkluotas 2 kilogramais sprogmenų, nukrito Gaižiūnų poligone, netoli Jonavos.
Lietuvos institucijų vertinimu, šie įrenginiai galėjo būti naudojami Rusijos atakose prieš Ukrainą ir vėliau nuklydo į NATO teritoriją, tačiau neatmetama ir sąmoningos provokacijos galimybė.
Raginimas NATO imtis veiksmų
K. Budrys ir D. Šakalienė bendrame laiške pabrėžė, kad tokie incidentai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos bei viso Aljanso saugumui. Ministrai paragino:
-
sustiprinti rotacinius oro patruliavimo pajėgumus Baltijos šalyse,
-
dislokuoti pažangias antidronų sistemas, net ir eksperimentinius sprendimus,
-
užtikrinti greitą ir ryžtingą NATO reakciją, kuri pasiųstų žinutę, jog Aljansas pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.
„Šie pasikartojantys incidentai yra aliarmas – Rusijos agresijos nutekėjimas į NATO teritoriją. Oro gynyba yra esminė priemonė, ginant Aljanso rytinį flangą“, – pažymėjo K. Budrys.
NATO atsakas
NATO pareigūnai patvirtino, kad situacija yra stebima, o karinės struktūros turi įgaliojimus imtis būtinų priemonių. Sąjungininkai pabrėžia, kad oro gynybos stiprinimas regione jau vyksta – Baltijos šalių oro policijos misijoje dalyvauja Italijos F‑35, Ispanijos „Eurofighter“ bei kitų partnerių naikintuvai.
Be to, vis labiau investuojama į dronų aptikimo bei neutralizavimo technologijas, kurios tampa nauju prioritetu Aljanso gynybos planuose.
SN inf.