Patiko? Pasidalinkite!

Nacizmas yra liga, nuo kurios reikia pasveikti. Bet norint tai padaryti reikia įsigilinti į patį reiškinį ir jo esmę – kodėl jis apskritai atsirado? Kodėl vienos šeimos žmonės pradėjo kalbėti skirtingomis kalbomis ir atsitvėrė vienas nuo kito sienomis? Kodėl valstybė (nacija) pasidarė svarbiau negu brolybė (šeima)?

Pateiksiu savo versiją.

Teks nerti į praeitį. Viduramžiuose įsigalėjo krikščionybė. Mūsų kraštuose ji buvo prievarta atnešta ir įbrukta kartu su kryžiuočių užkariavimu. Kryžiuočiai turėjo fanatišką tikėjimą. Ateidami į šias žemes, jie irgi buvo įsitikinę, jog kovoja su BLOGIU ir jį naikina. Deja, atnešę krikščionybę (“šviesą ir gėrį”) į šias žemes, kryžiuočiai niekur nedingo. O su kryžiuočiais atkeliavo dar ir žydai. Ilgainiui jie susimaišė su čia likusiais  vietiniais (kurie tik iš dalies priėmė naująjį tikėjimą – pas juos buvo dvigubas tikėjimas).

Vėliau krikščionybė skilo į keletą skirtingų atšakų ir žmones pradėta identifikuoti ne pagal tai, iš kokios jie giminės – klan, o pagal tai, kokiai jie religinei atšakai priklauso.

Prasidėjus renesansui – modernizmui, pramonės revoliucijai, bažnyčios įtaka darėsi vis silpnesnė ir silpnesnė. Tada ir atsirado nacionalizmo sąvoka – samprata. Tautų (nacijų) pavasaris… Kai žmonės tiesiog pagal tam tikrus regionus buvo suskirstyti į nacijas. Jei anksčiau fanatiški žmonės žudė dėl savo tikėjimo, o valdžia skaitė, jog yra “nuo Dievo” ir kalbėjo “Dievo” vardu, tai dabar, bažnyčiai prarandant savo įtaką, visas tas fanatizmas tiesiog įgavo naują formą ir naujuoju “Dievu” tapo nacija. Žmones pradėta identifikuoti ne pagal tai, kokio tikėjimo jie yra (katalikai ar pravoslavai), o kokiai nacijai jie priklauso.

Kodėl prasidėjus pramonės revoliucijai, pasaulį valdančiajam elitui staiga tapo nereikalinga krikščionybė (kaip politinis valdymo įrankis) ir atsirado poreikis suskaldyti žmones į nacijas ir tam tikras teritorijas?

Krikščionybė atitolino žmones nuo gamtos ir jos svarbos, įdiegė naują programą, jog žmogaus rojus laukia po mirties (o tai atvėrė kelią pramonei į gamtos išteklius). Taip pat susilpnino žmonių gimines – jeigu anksčiau svarbiausi klausimai buvo sprendžiami giminių (klanų) susirinkimuose, tai dabar šiuos klausimus sprendė “Dievo paskirta” valdžia… Bet vidiniai giminės klausimai vis dar buvo sprendžiami giminės viduje. Vaikų auklėjimas buvo giminės reikalas… Tačiau, augant pramonei, buvo reikalingi ne tik gamtos ištekliai, bet ir darbo jėga (vergai), kurios reikėjo jau atitinkamai nuo mažumės išauklėti (paruošti). Tam tikslui reikėjo suskaldyti giminių klanus į pavienes šeimas.  Tam ir buvo sugalvota nacijos idėja. Ir kadaise buvusios vieningos giminės buvo suskaldytos į atskiras nacijas ir tarpusavyje supriešintos. Nacijų viduje taip pat buvo diegiamos skirtingos ideologijos ir filosofijos, kad viduje palaikytų tam tikrą nestabilumą, tam, kad žmonės negalėtų susivienyti prieš korporacijas.

Kiekviena nacija turi savo valdžią, kuri tariamai tarnauja savo nacijai… Tačiau visos valdžios išties tarnauja korporacijoms. Šiandien visos nacijos yra įsiskolinusios korporacijoms. Visos nacijos visiškai priklausomos nuo korporacijų. Korporacijos aprūpina žmogų tiek darbu (pajamomis), tiek ir produktais. Žmogus atidavė savo Žemę, savo vaikus ir jų auklėjimą korporacijoms.

Nacistai yra korporacijų įrankis tam, kad būtų galima sukelti karus ar vidinius perversmus ir galutinai sužlugdyti ir pavergti tam tikras nacijas… Kai kariauja dvi nacijos, visados laimi korporacijos. Du pešasi – trečias laimi. Prisiminkime, už ką kovojo nacistinė Vokietija ir už ką kovojo Tarybų Sąjunga, už kokius idealus? Ar nors viena iš tų šalių pasiekė to, dėl ko buvo kovota?..


Patiko? Pasidalinkite!