Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba), kaip ir pernai, kviečia artėjant Vėlinėms šalies ir savivaldybių institucijas, kultūros, švietimo ir socialines įstaigas, bendruomenes, šeimas įsitraukti į Tarybos skelbiamą „Gerumo, atminties ir bendrystės akciją“. Jos esmė – puoselėjant senuosius lietuviškus papročius atminti ir pagerbti išėjusiuosius, kartu atnaujinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, sušildyti šį vis labiau įsigalinčios tamsos metą gerumu ir žmonių širdžių šiluma.
Primename, kad Vėlinių laikotarpis mūsų krašte nuo seno apėmė ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį (vienas iš senųjų spalio mėnesio pavadinimų – Vėlinis), o ypač spalio pabaigą (Vėlinių šventės pradžia buvo siejama su spalio 28 d. rengiamu Simajudo turgumi, vadinamu Vėlių paminiekais). Tai anaiptol ne vien liūdesiu paženklintas metas: jam labiau būdingas bendrystės skatinimas – giminėje, bendruomenėje, prisiminimams apie savo šaknis išreiškiant padėką, meilę ir pagarbą savo protėviams, taip pat skiriant daug dėmesio anapusiniam pasauliui, dėkojant gamtai už derlių ir kitas gėrybes, rūpinantis vargstančiais žmonėmis, skleidžiant gerumą ir atjautą.
Remdamiesi mūsų senosiomis tradicijomis, kviečiame visus spalio–lapkričio mėnesiais užsiimti šiomis veiklomis, įtraukiant į jas ypač vaikus ir jaunimą:
- Pagerbti protėvius, mūsų kraštui svarbias asmenybes surengiant išvykas – aplankant pilkapius, žymių asmenų kapus, taip pat apleistus kapus, juos sutvarkant ir papuošiant degančiomis žvakelėmis (nepamirštant vėliau nurinkti jų indelius), surengiant žygius partizanų keliais, aplankant bunkerius, organizuojant atminimo vietose renginius ir pan.
- Išreikšti padėką protėviams ir Žemei už gamtos gėrybes puošiant savo aplinką – sukuriant papuošimus su rudeninio derliaus ir protėvių pagerbimo ženklais, kurie galėtų būti padaryti ir savo rankomis (papuošimai iš rudeninės gamtos dovanų, pačių išlietos vaškinės žvakės ir pan.).
- Padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos – pavyzdžiui, tai galėtų būti senelių namų, SOS vaikų kaimų ir kitų socialiai remtinų žmonių lankymas, renginių jiems organizavimas, skatinimas padėti žmonėms kasdieninėse situacijose (padedant pereiti gatvę, užleidžiant vietą viešajame transporte vyresniems, besilaukiančioms moterims ir pan.).
- Rengti senąsias rudeninių turgų tradicijas atspindinčius renginius – nuo seno spalio mėnesį vykdavo rudeniniai turgūs, kuriems buvo būdinga ne tik prekyba derliaus gėrybėmis, bet ir plati kultūrinė programa (senovėje šiuose turguose būta daug muzikavimo, karuselių, žaidimų, loterijų, vaidinimų, net meškų šokdinimo); tokie turgūs galėtų puikiai tikti ir šiandieniniam gyvenimui – skiriant tiek plačiajai visuomenei, kaimo ir miesto gyventojams, tiek rengiant siauresniame rate (mokyklos bendruomenėje ir pan.).
- Rengti bendruomeninius renginius – įvairioms bendruomenėms (mokyklos, kaimo, seniūnijos, miestelio, kraštiečių ir kt.) stiprinti labai tinka vakaronės ar kiti renginiai su suneštinėmis vaišėmis, įvairiomis bendromis veiklomis (žaidimais, varžybomis, pasakojimais, dainomis ir kt.), kurios skatina bendrystę tarp skirtingų kartų, kaimynų, vietos gyventojų ir pan.
- Skatinti giminių bendravimą, šeimyninių ryšių stiprinimą – nuo seno Vėlinių laikotarpiu vykdavo giminių susibūrimai, tačiau šiais laikais giminystės ryšiai sparčiai nyksta, tad šį paprotį verta gaivinti ir puoselėti, įtraukiant vaikus ir jaunimą į pasirengimą giminių suvažiavimams, paraginant kurti giminės medžius ir pan., įtraukiant šias temas į ugdymo procesą.
- Gilintis į mirusiųjų pagerbimo papročių prasmę žmogaus gyvenime – tai ypač svarbu vaikams ir jaunimui, nes gyvename laikmečiu, kai senųjų papročių daug kas nebeišmano, jų nebesupranta ir laiko nereikšmingais, nors mirtis yra dėsninga žmogaus būties dalis.
Skelbdami šią akciją, kviečiame šiuo laikotarpiu visus tarti NE siaubo, žiaurumo ir blogio platinimui, nes tai daro žalą vaikų ir kitų labiau pažeidžiamų žmonių psichikai. Taryba, kaip ir ankstesniais metais, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis labiau plinta Helovinas, kuriame įsivyrauja su mirtimi susiję gąsdinantys siaubūnai ir šiurpinantys veiksmai, pabrėžiamas demoniškas mirties pavidalas, o tai itin nedera su mūsų lietuviškais Vėlinių papročiais, kurie skatina pagarbą mirusiųjų pasauliui. Helovino renginiai pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau užgožia Vėlines, nes nebeapsiriboja vien spalio 31 diena – daug kur pradedami rengti nuo spalio vidurio ir vyksta iki pat lapkričio antros savaitės, neišskiriant nė šventinių Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų.
Dalia Urbanavičienė