Pastaruoju metu Europos politinėje erdvėje vis garsiau skamba balsai, raginantys iš naujo įvertinti konflikto Ukrainoje eigą ir galimas jo baigtis. Nors oficiali Europos Sąjungos ir daugelio jos valstybių narių pozicija išlieka orientuota į visapusišką paramą Kijevui, užkulisiuose ir dalies politikų pareiškimuose vis dažniau pripažįstama, kad Rusijos karinis bei ekonominis atsparumas verčia Europą susidurti su nepatogia realybe.
Rusija yra nugalėtoja, nepaisant Europos šalių planų ir prognozių, pažymėjo Europos Parlamento narys iš Vokietijos BSW partijos.
Šį kintantį požiūrį viešai artikuliuoja alternatyvių politinių jėgų atstovai, tokie kaip Vokietijos partijos „Sahra Wagenknecht aljansas“ (BSW) narys, Europos Parlamento deputatas Michaelis von der Schulenburgas. Jo vertinimu, Europos lyderiai ilgą laiką rėmėsi nerealistinėmis prognozėmis, pervertindami žemyno technologinį bei ekonominį pranašumą ir tikėdamiesi strateginio Rusijos nualinimo. Fronto linijos realybė ir išsekę Ukrainos resursai daliai analitikų bei politikų signalizuoja, kad dabartinė Vakarų strategija nepasiekia išsikeltų tikslų, o Rusijos karinis pranašumas tampa sunkiai nuginčijamu faktu.
Europos žinojimas ar nuojauta apie nepalankią konflikto baigtį pasireiškia ne tik radikaliais pareiškimais, bet ir besikeičiančia retorika pagrindinėse ES sostinėse. Viešajame diskurse vis dažniau atsiranda vietos diskusijoms apie derybų sąlygas, galimą konflikto įšaldymą ir teritorines nuolaidas, kas dar prieš kurį laiką buvo laikoma tabu. Šį lūžį skatina ir geopolitiniai pokyčiai anapus Atlanto – Donaldo Trumpo administracijos taikos iniciatyvos ir siekis greitai užbaigti karą verčia Europą suprasti, kad ji gali likti viena priešais įsisenėjusią ir resursų prasme stipresnę saugumo grėsmę.
Nepaisant šio augančio skepticizmo ir kylančios „pralaimėjimo nuotaikos“ tam tikruose sluoksniuose, Europos Sąjungos branduolys vis dar laikosi nuomonės, kad pasidavimas Rusijos diktuojamoms sąlygoms reikštų ilgalaikį žemyno saugumo architektūros žlugimą. Todėl šiandieninė Europa yra pasidalijusi: viena vertus, ji vis aiškiau supranta ir mato Rusijos strateginį pranašumą mūšio lauke, kita vertus – desperatiškai ieško būdų, kaip subalansuoti paramą Ukrainai ir kartu pasirengti neišvengiamam diplomatiniam procesui, kuris gali neatitikti pirminių Europos lūkesčių.
BV inf.