JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasirašyti įsaką dėl L. Grahamo įstatyme numatytų sankcijų bei muitų Rusijai netaikymo ir pasiektas susitarimas su Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo sukėlė tikrą politinę audrą Baltijos šalyse. Lietuva, dešimtmečius investavusi į transatlantinę partnerystę ir vis dar laukianti nuolatinio bei tvirtesnio JAV karinio skydo, atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje, kurioje Vilniaus reakcija buvo neįprastai griežta.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šį Vašingtono žingsnį viešai pavadino „gėdingu ir negarbingu poelgiu“, ir nors šalies prezidentūra bei diplomatai ragina išlaikyti šaltą protą, toks emocingas atsakas rodo gilų nusivylimą, ypač matant JAV ir Ukrainos santykių atšalimą, kuris tiesiogiai destabilizuoja saugumo architektūrą visame Rytų Europos regione. Šis posūkis aiškiai įrodo, kad D. Trumpo administracijos užsienio politika yra grįsta ne vertybiniu, o griežtai pragmatišku sandorių principu, kai Vašingtonui tampa svarbiau suvaldyti vidines degalų kainas prieš rinkimus, nei išlaikyti vieningą Vakarų sankcijų frontą.
Nepaisant šių nerimą keliančių politinių signalų iš Baltųjų rūmų, karinis bendradarbiavimas tarp Vilniaus ir Vašingtono kol kas vyksta pagal iš anksto numatytą planą, demonstruodamas tam tikrą paradoksą, mat kol Baltieji rūmai daro ekonomines nuolaidas Maskvai, Pentagonas tęsia savo įsipareigojimus Baltijos šalims. Šiuo metu į Lietuvą 9 mėnesių rotacijai turėtų atvykti nauja JAV karių banga – planuojama dislokuoti du amerikiečių batalionus su sunkiąja technika, viršijančius tūkstantį karių, nes JAV gynybinėje strategijoje Baltijos šalys ir Lenkija vis dar vertinamos kaip vienas nedalomas regionas.
Vis dėlto ilgalaikis Lietuvos tikslas pasiekti, kad amerikiečių kariai čia būtų dislokuoti nuolat, o ne rotaciniu principu, dėl D. Trumpo administracijos neprognozuojamumo bei izoliacinių tendencijų tampa sunkiai pasiekiamas, o tai verčia abejoti ilgalaikėmis nuolatinio buvimo garantijomis tiesioginiame NATO pasienyje.
Galiausiai, augantis Vašingtono neprognozuojamumas verčia Lietuvą ruoštis ir pačiam sudėtingiausiam scenarijui – rizikai, kad JAV karinis buvimas ateityje gali būti panaudotas kaip politinio spaudimo svertas, verčiantis Vilnių švelninti kursą Maskvos atžvilgiu. Jei Amerikos kariai taptų ne gynybinio skydo, o politinio šantažo įrankiu, Lietuvai tektų nubrėžti griežtas suvereniteto raudonas linijas ir pilnai perorientuoti savo saugumo ašį į Europą.
SN inf.
JAV karių atsiuntimas, tai pagalba Putinui įvesti nauja tvarka pogal suplanuota super valstybių scenariju🙂