Lietuva nuo 2016 metų pradžios siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie baltarusiškos elektros embargo, tačiau Latvija ir Estija to nesiima. Todėl, Gitanas Nausėda dar kartą paragino kaimynes nepirkti „nešvarios“ baltarusiškos elektros

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Rygoje susitiko su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid.

„Baltijos valstybių stiprybė yra vienybėje, todėl esu įsitikinęs, kad nuolatiniai Prezidentų susitikimai yra geriausia platforma strateginio bendradarbiavimo gairėms, ateities vizijoms ir iššūkiams aptarti. Turime kartu stebėti geopolitinius procesus ir stiprinti bendras pozicijas formuojant Europos Sąjungos ir NATO politiką“, – sakė Gitanas Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad nors bendri strateginiai infrastruktūros projektai įgyvendinami gana sparčiai, svarbu, kad jiems būtų suteiktas aukščiausias politinis prioritetas. „Pasiūliau prezidentiniu lygiu skirti nuolatinį dėmesį Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su žemynine Europa ir „Rail Baltica“ projektų eigai ir pavesti vyriausybėms paversti prioritetu visas su šiais projektais susijusias užduotis bei paspartinti šių projektų įgyvendinimą“, – po trišalio Baltijos valstybių vadovų susitikimo sakė Prezidentas.

Kalbėdamas apie energetinį saugumą, šalies vadovas pakartojo poziciją, kad Astravo atominė elektrinė išlieka iššūkiu visai ES dėl branduolinės saugos problemų, kurias būtina nedelsiant spręsti. Prezidentas pabrėžė poreikį konsoliduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijas dėl Astravo AE projekto, ypač nesudarant sąlygų prekybai „nešvaria“ elektra.

Susitikime aptarti regioninio saugumo iššūkiai, NATO lyderių susitikimas Londone, kuris patvirtino, kad net ir sunkiausiomis aplinkybėmis Aljansas yra gebantis pademonstruoti vienybę ir solidarumą. Prezidentai akcentavo būtinybę gynybos srityje bendradarbiauti dar glaudžiau ir stiprinti transatlantinį ryšį, kuris yra nepakeičiamas ir gyvybiškai svarbus užtikrinant saugumą visoje Europoje.

Vertindami šiandieninę saugumo aplinką, Baltijos valstybių Prezidentai pažymėjo, kad visos trys šalys skiria 2 procentus BVP gynybos finansavimui. „NATO yra mūsų saugumo stuburas, tačiau savo saugumu pirmiausia turime rūpintis patys. Negalime kolektyvinio saugumo turėti nemokamai. Investicijos į gynybą ir pajėgumus – būtinos. Mums, Baltijos šalims, tai – ne užgaida, o būtinybė, ypač gyvenant tokioje geopolitinėje aplinkoje“, – sakė Lietuvos vadovas.

Daug dėmesio buvo skirta Europos ateičiai, ES daugiašalei finansinei perspektyvai, „Brexit“, Rytų partnerystei, santykiams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliams regioninio bendradarbiavimo formatams.

Pasak Prezidento Gitano Nausėdos, praėjusios savaitės Europos Vadovų Tarybos susitikimas buvo aiškus ženklas, kad visi privalome sutelkti pastangas, siekdami geriausio rezultato dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos. ES biudžetas turėtų būti sąžiningas, subalansuotas ir atitikti keliamus ambicingus tikslus. Svarbu išlaikyti tvirtą ir vieningą poziciją, siekiant didesnio finansavimo sanglaudos politikai, kuri reikšmingai prisideda prie ES ekonomikos augimo ir žaliųjų tikslų įgyvendinimo.

Po Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentų susitikimo Rygos pilyje valstybių vadovai aplankė miesto Kalėdų mugę ir ten laikinai įsikūrusią radijo studiją, – rašoma president.lt

BV inf.

Patiko? Pasidalinkite!