Ignotas Adomavičius:
„Ar tikrai toks vadovas vertas visuomenės pasitikėjimo?
Šiandien, kai iš kultūros įstaigų vadovų pagrįstai tikimės aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų, Nacionalinio dramos teatro direktoriaus veikla kelia rimtų abejonių. Nepaisant to, kad dar 2023 m. vidaus auditas atskleidė pažeidimus, direktorius toliau užima savo postą, vadovaudamas teatrui jau daugiau nei penkiolika metų. Ar galima tokį ilgametį vadovavimą laikyti tęstinumu, kai tai vis labiau primena neatskaitomumą?
Nustatyta, kad vadovas sistemingai pasirašydavo sutartis su artimais asmenimis, apeidamas interesų konfliktą. Pavyzdžiui, scenografijas rengė jo sutuoktinė, o dokumentinę medžiagą bei filmavimo paslaugas buvo perkama iš jo paties sūnaus projektui Meksikoje. Direktorius neužtikrino visų privalomų nusišalinimo procedūrų, taip pažeisdamas viešųjų ir privačių interesų derinimo principus.
Dar daugiau klausimų kelia teatro rekonstrukcija – projektas, kuriam skirta 40 mln. eurų viešųjų lėšų. Audito duomenimis, už paslaugas, kurios nebuvo pilnai atliktos. Informacija apie šiuos sandorius nebuvo paviešinta teisės aktuose numatytu laiku. Visa tai rodo tendenciją – kur sukasi dideli pinigai, ten skaidrumo trūkumas, dokumentų stokos ir žiūrėjimas „pro pirštus“ į procedūras tampa norma.
Viešojo intereso požiūriu toks elgesys yra nepriimtinas. Kultūros įstaigos vadovas privalo būti ne tik profesionalus, bet ir nepriekaištingos reputacijos, skaidriai valdantis lėšas bei laikantis įstatymų. Nacionalinis teatras – ne privati įmonė. Tai visuomenei svarbi institucija, todėl jos vadovas negali sau leisti ignoruoti atsakomybės, ypač kai kalbama apie milijoninius projektus ir interesų konfliktus.
Ar tikrai galime laikyti šį žmogų nepakeičiamu?”