2025-ieji Ukrainai buvo dar vieni išbandymų metai, kai fronto linija išliko dinamiška, tačiau didesnio masto teritorinių laimėjimų ukrainiečių pajėgoms pasiekti nepavyko. Nepaisant ankstesnių pergalių 2022–2023 m. (Kyjivo, Charkivo ir Chersono srityse), šiais metais Ukraina atkovojo tik labai ribotą teritorijos kiekį.
Nedideli pasiekimai Donbase
Didžiausias Ukrainos pajėgų laimėjimas 2025 m. užfiksuotas balandžio mėnesį Donecko srityje. Ukrainos generalinis štabas paskelbė, kad buvo atkovota apie 16 km² teritorijos aplink Udachnės, Kotlyno ir Ševčenkos gyvenvietes. Tai leido stabilizuoti frontą ir sumažinti Rusijos spaudimą kai kuriose atkarpose.
Metinė dinamika
Tarptautinių tyrimų duomenimis, per laikotarpį nuo 2024 m. birželio iki 2025 m. gegužės Ukraina iš viso atgavo apie 85 km² teritorijos. Tai yra labai nedidelis plotas, ypač lyginant su Rusijos tuo pačiu laikotarpiu įvykdytais užkariavimais – Maskvos pajėgos pasistūmėjo maždaug 5100 km².
Operacija Kurske ir situacijos pokyčiai
Trumpalaikis Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį 2024 m. rudenį sulaukė daug dėmesio, tačiau 2025 m. situacija iš esmės pasikeitė – Rusijai pavyko atsikovoti anksčiau prarastas teritorijas šioje fronto atkarpoje. Tai rodo, kad Ukrainos galimybės išlaikyti ilgalaikę kontrolę už šalies ribų yra ribotos.
Dabartinė padėtis
2025 m. vasarą frontas išliko labai aktyvus. Nors Ukraina išlaiko kai kurias lokalias pergales, didelio masto kontrpuolimo, panašaus į 2022 m. rudenį vykdytas Charkivo ar Chersono operacijas kol kas nepavyko įgyvendinti. Dabartiniais duomenimis, Ukraina šiemet atkovojo tik kelias dešimtis kvadratinių kilometrų, o Rusija savo ruožtu sugebėjo užimti daug daugiau teritorijos.
2025 metai kol kas nebuvo sėkmingi Ukrainai teritorijų atkovojimo prasme. Šalies pajėgos demonstravo atkaklumą ir sugebėjo sustabdyti kai kuriuos Rusijos veržimosi bandymus, tačiau bendras teritorinis balansas tebėra nepalankus Kyjivui. Ukraina vis dar siekia didesnės Vakarų paramos ir resursų, kad galėtų ateityje surengti reikšmingesnį kontrpuolimą.
Lietuva ir klausimas dėl karių siuntimo
Lietuvoje vis dažniau kyla diskusijų, ar šaliai vertėtų svarstyti karių siuntimą į Ukrainą. Teisiškai Lietuva, kaip suvereni valstybė, galėtų priimti tokį sprendimą, tačiau be NATO kolektyvinio sutarimo toks žingsnis būtų itin rizikingas.
- NATO ir ES politika šiuo metu neapima karių siuntimo į frontą, apsiribojama ginkluotės, mokymų ir humanitarinės pagalbos teikimu.
- Praktiškai Lietuvos kariuomenės dydis yra ribotas, todėl karių siuntimas turėtų daugiau politinę nei karinę reikšmę.
- Rizikos: tokia intervencija galėtų išprovokuoti tiesioginę NATO–Rusijos konfrontaciją ir hibridines grėsmes prieš Lietuvą.
Todėl šiuo metu labiau tikslinga tęsti paramą ginkluote, mokymais ir finansais, o klausimą dėl karių siuntimo palikti platesnio NATO sutarimo kontekste.
Savanorių vaidmuo
Vis dėlto, tarptautinių savanorių dalyvavimas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra leidžiamas – nuo 2022 m. veikia Tarptautinis legionas. Lietuviai savanoriai jau yra prisijungę prie šių pajėgų, ir teisiškai tai nėra draudžiama. Tokia parama neturi tiesioginių pasekmių NATO įsipareigojimams, todėl savanorių aktyvesnis įsitraukimas gali būti laikomas viena iš paramos formų, papildančių oficialią valstybės pagalbą.
Svarbu pabrėžti, kad raginimai turėtų būti atsakingi: neužtenka vien tik diskutuoti socialiniuose tinkluose. Tie, kurie rimtai svarsto savanorišką dalyvavimą, turi kreiptis per oficialius kanalus ir jungtis prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų struktūrų. Toks kelias yra prasmingesnis ir efektyvesnis nei simbolinė ar deklaratyvi veikla internete.
Parengta pagal ISW, AFP, Ukrainos gynybos ministerijos pranešimus, The Guardian, Washington Post, Al Jazeera, AA News inf.