Šių dienų realybėje, kai pasaulis stebi kruviną Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ne visi drįsta išties atsistoti ten, kur pavojingiausia. Tačiau Lietuvos atlikėjas Minedas parodė, ką reiškia ne tik žodžiais, bet ir darbais palaikyti kovojančią tautą – jis šiuo metu yra Ukrainoje, fronto linijoje, kur atlieka paramediko pareigas ir padeda gelbėti sužeistus karius. Tai – ne scena ir ne šou: tai kasdienė kova už gyvybes, už laisvę, už mūsų visų ateitį.
Minedas šiandien tampa tikru įkvėpimo simboliu. Jis pasirinko ne patogią sofą, o pavojingą fronto realybę. Jo drąsa įrodo, kad žodžiai „palaikyti Ukrainą“ gali virsti labai konkrečiais darbais. Būtent tokia laikysena verta didžiausios pagarbos.
Šį pavyzdį, panašu, perima ir Lietuvos politikai. Socialdemokratų kandidatė į premjerus Inga Ruginienė, kalbėdama Ukrainos nepriklausomybės dieną vykusiame mitinge, aiškiai pabrėžė, jog jos vadovaujama Vyriausybė rems Ukrainą iki pat pergalės.
„Mes remsime Ukrainą iki pergalės ir dėl to jokių diskusijų neturėtų būti. Ir mes padarysime dar daugiau – sieksime, kad Europa vieningai teiktų pagalbą Ukrainai bei kovotų dėl stipresnių sankcijų Rusijai“, – sakė I. Ruginienė.
Šiame kontekste Minedo istorija tampa dar reikšmingesnė – jo asmeninė kova fronte primena, kad pagalba Ukrainai nėra vien diplomatinės deklaracijos ar politiniai sprendimai. Tai yra gyvas darbas, gyvybių gelbėjimas, tikra auka.
Minedas šiandien yra mūsų tautos garbė – žmogus, kuris savo rankomis prisideda prie Ukrainos karių išsaugojimo ir prie visos Europos saugumo. Toks pasiryžimas rodo, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo profesijos ar praeities, gali tapti tikru didvyriu.
Minedo pavyzdys rodo, kad drąsa ir tikėjimas laisve gali uždegti ne tik paprastus žmones, bet ir valstybės vadovus. Galimai būtent jo pasiryžimas stovėti Ukrainos pusėje ir realiai padėti fronte įkvėpė ir naująją politikų kartą, tarp jų – Inga Ruginienę.
Todėl šiandien galime džiaugtis ne tik už Minedą, bet ir už tai, kad būsimoji Vyriausybė, kaip teigia Ruginienė, pasiruošusi būti su Ukraina iki pergalės. Tai reiškia, jog mūsų šalies lyderiai ne tik mato, bet ir girdi žmones, kurie savo asmeniniais darbais jau dabar kuria istoriją.
„Слава Україні!“ – „Героям слава!“ „До перемоги!“
SN inf.
O subines norkamanui nenoretum pabuciuot, ar to skuduro kaip komunistas?
Pažiūrėkite į nuotrauką delfio straipsnyje “76-erių Valentinas iš Kauno: nuo pat pradžių nestovėjau šone, nestoviu ir dabar (30)“ ir atkreipkite į rūstų nuotraukoje parodytą žmogaus veidą. Pastebėkite, kad daugelis superpatriotų labai mėgsta nutaisinėti tokias rūsčias savo veidų išraiškas, kad lengvatikiams parodyti savo patriotiškumą, ir tuo labai didžiuojasi. Negi jums nekyla klausimas, ar tikrieji patriotai tikrai turi taip rūsčiai atrodyti ir viešai demonstruotis, tuo didžiuodamiesi, kaip didžiuojasi ir Valdas Bartkevičius, bei Algis Ramanauskas su Liaudansku ir Idzeliu, kurie yra ypač rūstūs natūraliai.
Aš pastebėjau, kad mūsų sodų bendrijoje nėra nie vienos Ukrainos vėliavos. Kad ištaisyti padėtį, nutariau parodyti pavyzdį – pastačiau tris Ukrainos vėliavas savo teritorijoje – dvi nedideles prie namo iš abiejų pusių ir vieną didesnę – prie šiltnamio, netoli gatvelės.
Parašiau laišką bendrijos pirmininkui ir pasiūliau padaryti susirinkimą, kad pasiūlyti visiems bendrijos nariams taip padaryti – tokiu būdu mes ne tik Ukrainą paremtume, bet parodytume lojalumą savo valdžiai. Tai turėtų praktinės naudos, nes gautume pinigų visų gatvelių asfaltavimui