Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose ir stiprėjant konfrontacijai tarp Irano, Jungtinių Valstijų ir Izraelio, vis dažniau skamba perspėjimai apie galimas platesnio masto konflikto pasekmes. Irano pareigūnai aiškiai signalizuoja, kad bet kuri valstybė, prisijungsianti prie karinių veiksmų prieš Iraną, gali tapti atsakomųjų smūgių taikiniu. Tokiame kontekste diskusijos apie galimą Lietuvos paramą JAV operacijoms kelia klausimų dėl šalies saugumo ir geopolitinės rizikos.
Interviu televizijos stočiai „France 24“ Irano užsienio reikalų viceministras Majidas Takhtas-Ravanchis pareiškė, kad Europos Sąjungos valstybės, kurios prisijungtų prie JAV ir Izraelio veiksmų prieš Iraną, būtų laikomos „teisėtais Irano taikiniais“. Pasak jo, bet kuri šalis, kuri prisidėtų prie „agresijos prieš Iraną“, neišvengiamai susidurtų su atsakomaisiais Irano veiksmais.
„Bet kuri šalis, kuri prisijungs prie agresijos prieš Iraną, prisijungs prie Amerikos ir Izraelio agresijoje prieš Iraną, neabejotinai taps teisėtais Irano atsakomųjų veiksmų taikiniais“, – sakė M. Takhtas-Ravanchis.
Nors kai kurios Europos Sąjungos valstybės jau demonstravo karinį buvimą regione – pavyzdžiui, Prancūzija, Graikija ir Italija pasiuntė karo laivus į Artimuosius Rytus – dauguma ES institucijų ir lyderių kol kas akcentuoja diplomatinio sprendimo būtinybę. Europos pareigūnai viešai ragina nutraukti eskalaciją ir siekti konflikto sprendimo derybų keliu.
Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Berlynas kartu su partneriais ieško būdų, kaip sustabdyti kovas su Iranu, tačiau kartu pabrėžė, jog Vokietija supranta ir palaiko Jungtinių Valstijų bei Izraelio keliamus tikslus.
Diskusijos apie galimą Lietuvos vaidmenį šioje situacijoje suaktyvėjo po Lietuvos kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro pasisakymo, kad Lietuva galėtų padėti JAV operacijoms prieš Iraną, suteikdama savo teritoriją. Tokia galimybė galėtų reikšti logistinės infrastruktūros, oro erdvės ar kitų pajėgumų panaudojimą sąjungininkų operacijoms.
Vis dėlto tokie pareiškimai Lietuvoje sulaukia ir kritiškų vertinimų. Kai kurie ekspertai bei politikos apžvalgininkai įspėja, kad pernelyg aktyvi retorika ar praktinė parama karinėms operacijoms gali padidinti šalies geopolitinę riziką. Atsižvelgiant į Irano pareigūnų pareiškimus, teoriškai tai galėtų paversti Lietuvą realiu atsakomųjų veiksmų taikiniu.
Tačiau tokie pareiškimai kelia klausimų dėl galimų rizikų. Iranas pastaraisiais metais sukūrė didelį raketų ir bepiločių orlaivių arsenalą. Tarp jų yra ir tokios sistemos kaip Sejjil ar Emad, kurių nuotolis siekia apie 2000 kilometrų. Taip pat plačiai naudojami ir vadinamieji „kamikadzės“ dronai, pavyzdžiui, Shahed 136, kurių maksimalus nuotolis gali siekti iki maždaug 2500 kilometrų.
Geografiškai nuo Irano teritorijos iki Lietuvos yra apie 2200 – 2500 kilometrų, todėl dalis ilgesnio nuotolio Irano ginklų sistemų teoriškai gali pasiekti ir Lietuvą.
SN inf.
