Izraelio gynybos ministras paskelbė, kad šalies ginkluotosios pajėgos vasario 28 d. surengė prevencinį smūgį prieš Iraną, o ši žinia viršija vien tik raketų paleidimą – tai reiškia, kad Tel Avivas ėmėsi tiesioginių karininių veiksmų už savo sienų, kas sutrikdė diplomatines pastangas ir smarkiai padidino įtampą Artimuosiuose Rytuose. Per smūgius sostinėje Teherane buvo girdėti sprogimai, matyti dūmai, o Izraelio vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį visoje šalyje ir sirenas, įspėjančias gyventojus apie galimą Iranui atsakomą raketų ar dronų ataką. Šie veiksmai atitiko ankstesnius Izraelio perspėjimus, kad grėsmė raketų ir dronų iš Irano gali būti netolimoje ateityje, todėl Izraelis ragino civilius būti pasirengusius apsisaugoti.
Virš Irako užfiksuotos link Irano skriejančios kruizinės raketos „Tomahawk”, kurias, tikėtina, paleido JAV karo laivai, esantys Viduržemio jūroje. JAV smūgiai prieš Iraną jau vyksta, teigia „New York Times“, remdamasis JAV pareigūnu.
Tokios Izraelio atakos priežastys susiformavo per daugelį metų dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių. Pirmiausia Izraelis teigia, kad jo veiksmai yra prevenciniai, nukreipti prieš grėsmes, kurias jis laiko egzistenciškomis savo saugumui. Oficialūs pareigūnai teigia, kad Iranas plėtoja branduolinę ir balistinių raketų programą, kurią Tel Avivas laiko pavojumi, galinčiu virsti ginklu, galinčiu sunaikinti Izraelį ar jo civilius gyventojus, net jei Teheranas tokį tikslą neigia.
Antra, šis smūgis seka po ilgametės įtampos ir konfliktų serijos, kurioje abi pusės dalyvavo tiek tiesioginiuose, tiek netiesioginiuose karinėje veiksmuose. Ankstesnė plataus masto konfrontacija birželį truko kelias dienas ir taip pat buvo paremtas Izraelio bandymais neutralizuoti Irano karinius pajėgumus. Be to, Izraelis argumentuoja, kad Iranas remia prieš jį nukreiptas grupes regione, tokiu būdu stiprindamas izraeliečių baimes dėl saugumo.
Trečia, tarptautinė diplomatija taip pat vaidino savo vaidmenį. Nors derybos dėl Irano branduolinės programos ir sankcijų palengvinimo vyko, Izraelis kritikavo jas ir reikalavo, kad bet koks susitarimas ne tik sustabdytų branduolių plėtrą, bet ir įtrauktų griežtas raketų programos apribojimus. Izraelis manė, kad tokios diplomatinės pastangos neužtikrins pakankamos apsaugos, todėl pasirinko karinį veiksmą.
Šis Izraelio žingsnis žymi naują konflikto etapą, kuris kelia ne tik regioninę, bet ir tarptautinę nerimą dėl galimos platesnės artilerijos ar raketų konfrontacijos, kuri gali įtraukti ir kitus tarptautinius veikėjus.
SN inf.
