2018 m. spalio 21 d. Vilniuje įvyko įvyk kairiųjų įsitikinimų žmonių konferencija. Konferencijos dalyviai vienbalsiai pritarė visuomeniioį judėjimo „Socialistų partija“ įsteigimui.
Judėjimas – tai visuomeninis žmonių aktyvumas politikos, kultūros, ekonomikos ir kitose srityse, siekiant tam tikrų tikslų ar išreiškiant protestą, tiek organizuotas, tiek savaiminis.
Konferencijos dalyviai patvirtino visuomeninio judėjimo „Socialistų partija“ programą „Trys žingsniai į kitokią Lietuvą“ bei išrinko kolegialų vadovaujantį naujo derinio organą – Valdybą.
VISUOMENINIO JUDĖJIMO „SOCIALISTŲ PARTIJA“ PROGRAMA
3 žingsniai į kitokią Lietuvą
Visuomeninis judėjimas „Socialistų partija“ konstatuoja, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį vykdoma aklai provakarietiška, militarizuota ir antisocialinė Lietuvos valdančiojo elito politinė strategija ne tik ženkliai pablogino daugumos žmonių socialinę-ekonominę padėtį ir dvasinę savijautą, bet ir iš esmės sukomplikavo Lietuvos valstybės demografinę ir geopolitinę situaciją, sudarė rimtas grėsmes tolesnei tautos ir visuomenės istorinei egzistencijai.
SP siūlo 3 praktinius žingsnius į kitokią – socializuotą, demokratinę ir neutralią Lietuva, atversiančią kelią socialistinio vystymosi perspektyvai. Tokioje Lietuvoje pagrindinis žmogaus įvertinimo matas būsiąs darbas, dorovė ir kūrybiškumas. Kitokia Lietuva – tai ne oligarchų, politikierių ir valdininkų valstybė, realizuojanti svetimų jėgų arba siaurų įtakos grupių padiktuota vidaus ir užsienio politinį kursą, o valstybė darbininkų ir darbo inteligentų, valstiečių ir studentų, jaunimo ir senimo, vykdanti savarankišką politiką.
Mūsų judėjimas bei kiekvienas jos narys ir rėmėjas įsipareigoja:
-
siūlyti visuomenei, kitoms organizacijoms, politikams bei visuomenininkams, visiems aktyviems žmonėms;
-
skleisti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, įvairiose renginiuose, konferencijose, mitinguose, peticijose, lozunguose, turininguose asmeniniuose pokalbiuose;
-
realizuoti pagal atsirandančias galimybes savo individualioje ir kolektyvinėje politinėje, visuomeninėje, publicistinėje bei kitokioje veikloje,
šiuos 3 žingsnius ar jų atskirus fragmentus, teiginius bei idėjas, galinčias pakeisti mūsų šalies situaciją.
1. Socialinio-ekonominio kurso pakeitimas
-
Šalies ekonominio vystymosi prioritetas turi būti daugumos Lietuvos žmonių, o ne siauri stambaus kapitalo ir politinės valdininkijos sluoksnio interesai. Būtina valstybės valdymo praktikoje įgyvendinti ekonomikos reguliavimo ir planavimo mechanizmą bei įvykdyti ryžtingą ekonominės politikos posūkį link socialinio teisingumo ir socialinio valstybės modelio. Tai privalo būti įrašyta į LR Konstituciją. Šiam tikslui realizuoti siūlyti strateginių objektų (Mažeikių nafta, Jonavos „Achema“, bankų sektorius, stambios žiniasklaidos priemones, energetika ir transportas, komunalinis ūkis ir t. t.) nacionalizavimą ir suvisuomeninimą (arba neprivatizavimą) pagal atitinkamą Seime priimtą įstatymą. Valstybė taip pat turi susigrąžinti sau monopolį alkoholio ir tabako produktų gamybai bei prekybai. Privalu sudaryti sąlygas profsąjungų ir darbo kolektyvų įjungimui į gamybos valdymą, perduodant jiems dalį valstybei bei stambiems savininkams priklausančių akcijų, skatinti „liaudies įmonių“ susikūrimą. Tik efektyvi nacionalinė pramonė sudaro palankias sąlygas vidutiniam bei smulkiajam verslui, skatina naujų darbo vietų atsiradimą. Visa tai ženkliai papildytų valstybės biudžetą ir sudarytų galimybes tolesniam ekonomikos plėtojimui bei padidintu socialinės sferos finansavimą.
-
Įvesti progresyvinę mokesčių sistemą, sukurti smulkaus bei vidutinio verslo palaikymo, skatinimo, kūrimosi bei tikslinių subsidijų programas, supaprastinti buhalterinę apskaitą šiame sektoriuje. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi būti likviduotas. Tuo pačiu reikia įvesti gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, atsižvelgiant į jo dydį bei nustatyti papildomą mokestį prabangos prekėms. Perorientuoti Lietuvos ūkinius ryšius iš vienpusiškai provakarietiškos orientacijos į labiau subalansuotą ir nacionalinius interesus atitinkančią ekonominę politiką. Konstitucinis 1992 m. birželio 8 d. aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas“ privalo būti atšauktas. Efektyviai pasinaudoti ekonomikos labui unikalia Lietuvos geografine padėtimi. Skatinti kooperacijos procesus žemės ūkyje bei „žaliosios ekonomikos“ plėtrą. Valstybė turi teikti žemės ūkiui įvairias lengvatas ir dotacijas iš savo lėšų. Atsisakyti žemės, miškų, vandens telkinių privatizavimo ir pardavimo užsieniečiams, sugrąžinti į kaimus bei mažus miestelius mokyklas, poliklinikas, kultūros namus bei visokeriopai plėtoti kaimo infrastruktūrą. Skirti šiam tikslui ne mažiau kaip 10% biudžetinių lėšų. Įsteigti komercinį Liaudies banką. Pertvarkyti finansų sistemą taip, kad būtų užtikrintos pigaus kreditavimo galimybės bei skirti papildomas lėšas šalies reindustrializavimui ir modernizavimui naujų technologijų pagrindu. Parengti emigrantų grąžinimo į Lietuvą, jaunų bei daugiavaikių šeimų, motinystės ir vaikystės palaikymo valstybines programas.
-
Įpareigoti atitinkamas institucijas kas 3 mėnesius objektyviai apskaičiuoti minimalų gyvenimo lygį ir, atsižvelgiant į tai, automatiškai indeksuoti visas pinigines išmokas: atlyginimus, stipendijas, pašalpas, pensijas ir t. t. Supaprastinti ir padaryti skaidresnę pensijų mokėjimo sistemą, optimizuoti, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, pensijinio amžiaus ribas. Vidutinė senatvės pensija turi siekti ne mažiau kaip 70% vidutinio darbo užmokesčio ir kasmet indeksuojama. Įvesti valstybinį privataus sektoriaus vystymosi bei būtiniausių prekių kainų reguliavimo mechanizmą, sumažinti kainas vaistams bei viešajam transportui su jų nemokamumo perspektyva. Išlaidos komunalinėms paslaugoms neturi viršyti 10% šeimos pajamų. Valstybei bei privačiam sektoriui priklausančiose įmonėse įtvirtinti asmeninę, teisinę ir materialinę darbdavio atsakomybę už samdomųjų darbuotojų teisių pažeidimą bei už kliudymą profsąjungų veiklai. Valstybinių švietimo įstaigų absolventams garantuoti pirmąją darbo vietą. Palaipsniui sutrumpinti darbo savaitę iki 4 darbo dienų arba įvesti 6 valandų darbo dieną.. Minimalus darbuotojų darbo užmokestis turi būti ne mažesnis kaip ES narių vidurkis (2017 m. nuo 235 EUR Bulgarijoje, iki 1 999 EUR Liuksemburge).
2. Visuomeninio-politinio šalies gyvenimo pertvarkymas
-
Garantuoti nemokamą bei kokybišką išsilavinimą ir medicininį aprūpinimą visiems Lietuvos gyventojams. Kultūros, švietimo bei sveikatingumo srityje vengti aklo Vakarų modelių kopijavimo, atidžiai išanalizuoti istorinę, tame tarpe ir tarybinę, šių visuomeninio gyvenimo sričių organizavimo ir vystymosi patirtį bei sukurti šiuolaikišką jų funkcionavimo sistemą, sugrąžinti visuomeninį prestižą mokytojo ir gydytojo profesijai. Sudaryti tinkamas sąlygas dvasiniam tobulėjimui, laisvai kūrybai, talentų ugdymui. Sunkiai sergantys žmonės, ypač vaikai turi būti gydomi valstybės lėšomis. Sugrąžinti kasmetinę nemokamą gyventojų dispanserizaciją, atkurti nemokamas vaikų sporto mokyklas bei kūrybinių ratelių sistemą. Propaguoti fizinę kultūrą, masinį sportą, turizmą ir įvairius relaksacijos budus įvairių socialinių grupių tarpe. Saugoti kultūros paveldą, paminklus, kultūros vertybes. Valstybė turi visokeriopai remti muziejus, bibliotekas, teatrus. bei demokratines, humanistines, liaudiškas kultūros apraiškas, ypač meninės kūrybos tendencijas, turinčias gilias istorines šaknis bei tradicijas. Nustatyti ne mažesnę nei 7% nuo BVP mokslo, švietimo ir medicininio aptarnavimo sektorių finansavimo normą. Kartu su pramonininkų organizacijomis sukurti ir įgyvendinti efektyvią studentas-dėstytojas-gamyba sistemą, atitinkančią „skaitmeninės ekonomikos“ reikalavimus. Visapusiškai remti tautinių mažumų mokyklas, tobulinti įstatyminę mažumų kalbų vartojimo bazę, tenkinti jų informacinius bei kultūrinius poreikius. Įgyvendinti realų Konstitucijoje įtvirtintą Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės ir mokyklos, neleisti jai naudotis valstybinio biudžeto lėšomis. Užtikrinti lygias teises ir galimybes išpažįstantiems visas religijas, taip pat laisvamaniams ir ateistams.
-
Dabartinę formalią ir vienpusišką politinę demokratiją pertvarkyti į realią liaudies demokratijos sistemą. Pakeisti šalies rinkiminę įstatyminę bazę taip, kad rinkimuose į Seimą ir savivaldybes galėtų dalyvauti ne tik politinės partijos, bet ir įvairios visuomeninės organizacijos bei darbo kolektyvai. Sumažinti rinkiminį barjerą Seimo ir savivaldybių rinkimuose iki 1-3%, atsisakyti rinkiminių užstatų bei įstatymiškai apriboti pinigų ir turto įtaką rinkimų kampanijų eigai, skiriant kiekvienai rinkimuose dalyvaujančiai organizacijai iš valstybės biudžeto vienodą pinigų sumą ir taip sudarant joms lygias reklamines galimybes. Įtvirtinti išrinktų visų lygių deputatų atšaukimo mechanizmą, supaprastinti referendumų organizavimo „iš apačios“ sąlygas. Ženkliai (ne mažiau kaip 25%) sumažinti valstybės valdymo aparatą bei išlaidas jo išlaikymui. Skatinti visuose Lietuvos rajonuose bei vietovėse pilietinių Tarybų steigimą kaip alternatyvią visuomeninę valdžią. Panaikinti signatarų statusą ir jų gaunamas rentas, sumažinti Seimo narių skaičių iki 101 parlamentaro, uždrausti jų perėjimą iš frakcijos į frakciją. Panaikinti valdininkų ir politikų privilegijas.
-
Užtikrinti realią teismų ir tardymo organų nepriklausomybę nuo vykdomosios valdžios institucijų. Išformuoti arba reformuoti šalies Konstitucinį teismą, kuris dabartinėmis sąlygomis dažnai priima politizuotus ir konjunktūrinius sprendimus. Sustiprinti visuomeninę teismų veiklos kontrolę. Teisėjus turi rinkti piliečiai. Antstoliai ir notarai – tik valstybiniai. Imtis praktinių žingsnių dėl prisiekusiųjų teismo ir tarėjų institucijos įvedimo Lietuvoje. Įvesti teisinį jaunimo švietimą mokyklose, įsteigti regioninius valstybės išlaikomus nemokamus juridinių konsultacijų biurus. Garantuoti policijos pareigūnams deramą atlyginimą, socialinį saugumą ir normalias darbo sąlygas. Stiprinti kovą su kyšininkavimu ir kontrabanda, griežtai baudžiant šios rūšies nusikaltėlius. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskirstymui ir valstybinio biudžeto išlaidoms – visuomenės priežiūra. Būtina sukurti veiksmingą liaudies kontrolės mechanizmą. Sugriežtinti įstatymus korumpuotų ir darančių žalą valstybei ar piliečiams tarnautojų atžvilgiu, ryžtingai šalinti juos iš pareigų, teisti, konfiskuoti turtą nuostoliams padengti. Įsteigti Liaudies Tribunolą valdininkų ir politikų nusikaltimams už padarytą žalą Lietuvai. Peržiūrėti senaties terminų taikymą nusikaltusių politikų ir valdininkų bylose. Panaikinti arba koreguoti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 170 (2) ir Administracinės teisės pažeidimų kodekso 188 (18) straipsnius, kriminalizuojančius istorinių įvykių vertinimus ir kairiosios simbolikos naudojimą. Užtikrinti žodžio ir informacijos laisvę, žmogaus teisių apsauga. Ryžtingai stabdyti pokario banditų garbinimą, tarybinio laikotarpio juodinimą, istorijos falsifikavimą, bundantį neofašizmą.
3. Lietuvos valstybingumo atkūrimas iš naujo
-
Būtina atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir sugrąžinti valstybę jos piliečiams. Išstoti iš imperialistinio NATO bloko, įtvirtinti šalies neutralitetą, kuris turi būti paskelbtas Lietuvos Konstitucijoje. Tai ir būtų veiksmingiausias politinis šalies nepriklausomybės įtvirtinimo pamatas. Išvesti Lietuvos karius iš „karštų“ regionų, kuriuose JAV ir NATO vykdė ar vykdo okupacinę karinę invaziją, taip pat išvesti visus užsienio šalių kariuomenių dalinius iš Lietuvos teritorijos. Siekti savarankiškos ir nepriklausomos politikos tarptautinėje arenoje, kuri užtikrintų nacionalinius šalies interesus ir jos gyventojų gerovę. Atkurti nacionalinių įstatymų viršenybę valstybės bei visuomenės gyvenime. Šiam tikslui inventorizuoti Seimo priimtus įstatymus dėl jų atitikimo Konstitucijai, o reikalui esant tobulinti ir Konstituciją. Pasitraukti iš euro zonos ir sugrįžti prie nacionalinės valiutos – lito. Sugrąžinti visišką Lietuvos nacionalinio banko suverenitetą. Klausymą dėl tolimesnio buvimo ar nebuvimo Europos Sąjungoje spręsti pakartotiname tautos referendume.
-
Siekti draugiškų santykių su visomis, pirmiausia kaimyninėmis valstybėmis, nesikišti į kitų šalių vidaus reikalus, atsisakyti neigiamos propagandos jų atžvilgiu. Skleisti tautų draugystė, internacionalizmo, darbo žmonių solidarumo idėjas. Siekti bendros kolektyvinės Europos saugumo sistemos, kurioje dalyvautų visų Europos regionų šalys. Skatinti Baltijos regiono demilitarizavimą, o atsilaisvinusias lėšas skirti gamtos apsaugai bei karinėms reikmėms skirtų zonų civiliniai rekreacijai. Negalima leisti rinkos stichijai bei militarizmo psichozei komplikuoti šalies ekologinę situaciją. Švari gamtos aplinka – visos valstybės reikalas, tai – jos kultūros rodiklis. Lietuvos saugumui užtikrinti pertvarkyti karines pajėgas į Liaudies kariuomenę, kurioje tarnauti būtų kiekvieno piliečio garbė ir pilietinė pareiga.
-
Aktyviai veikti Jungtinėse Tautose bei kitose tarptautinėse organizacijose, pasisakyti už tarptautinių finansinių ir ekonominių struktūrų demokratizavimą, už daugiapolinę pasaulio tvarką, už taiką, prieš karine jėga paremtą diplomatiją, už tautų, civilizacijų bei valstybių lygybę ir globalinį teisingumą, už socialinę alternatyvą transnacionalinio kapitalo diktatūrai.
* * *
Globalinis kapitalizmas šiandien pergyvena giluminę sisteminę krizę, jis tapo egzistencine problema visai žmonijai. Įvairios šalys ir tautos ieško alternatyvos šiai problemai spręsti. Visame pasaulyje atgyja istorinėje praktikoje jau aprobuota socializmo idėja, kuri įgauna naują kvėpavimą ir naują perspektyvą.
Išvardintų 3-jų žingsnių strategijos privalu siekti teisėtais būdais, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, visų žmogaus teises ginančių tarptautinių aktų ir normų.
Priklausomai nuo aplinkybių šie žingsniai gali būti realizuojami įvairiais kelias, ir evoliuciniais, ir revoliuciniais, veikiant ir parlamente ar už parlamento sienų. Bet kurio atveju dabartiniame etape svarbu burti platų neisisteminių kairiųjų, patriotinių bei demokratinių jėgų frontą ir nusiteikti ryžtingai politinei kovai.
Lietuva be socializmo – Lietuva be ateities!