Griežta Ukrainos pozicija dėl teritorinių nuolaidų išlieka pagrindiniu iššūkiu taikos derybose, rodo naujausios JAV Gynybos departamento ataskaitos.
Pasak Pentagono generalinio inspektoriaus pranešimų JAV Kongresui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuosekliai pabrėžia, kad šalis neperleis savo žemių Rusijai, o tai kuria sudėtingą diplomatinį aklavietę, spaudžiant tarptautinei bendruomenei. Ši nuostata fiksuojama oficialiuose JAV institucijų vertinimuose, kuriuose analizuojamas ne tik politinis, bet ir vis labiau komplikuotas karinis kontekstas.
Teritorinės nuolaidas – neperžengiama Ukrainos linija
JAV auditorių ataskaitose pažymima, kad V. Zelenskio atsisakymas daryti bet kokias teritorines nuolaidas išlieka pagrindiniu derybų klausimu. Ukrainos vadovas ne kartą yra akcentavęs, kad teisiškai ir konstituciškai jis neturi įgaliojimų atiduoti šalies teritorijų (įskaitant Krymą ar Donbaso regioną) mainais į laikiną taiką.
Nors tarptautinėje erdvėje ir susitikimuose, pavyzdžiui, Miuncheno saugumo konferencijoje (NBC News), Ukraina jaučia nuolatinį spaudimą ieškoti kompromisų, V. Zelenskis viešai piktinasi, kad reikalavimai kelti nuolaidas adresuojami tik Ukrainai, o ne agresiją vykdančiai Rusijai. Vis dėlto, užkulisiuose svarstomi įvairūs scenarijai, pavyzdžiui, fronto linijos įšaldymas arba tam tikrų zonų demilitarizavimas, tačiau oficialus suvereniteto atsisakymas Ukrainos pusei išlieka nepriimtinas.
Karinis disbalansas ir Pentagono kritika dėl ginkluotės vėlavimo
Pentagono generalinio inspektoriaus ataskaitoje atvirai pripažįstama, kad Rusija turi strateginį bei operacinį pranašumą prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Dokumentuose pabrėžiama, kad Ukrainos armija išgyvena „pajėgumų degradaciją“. Tai tiesiogiai siejama su dviem esminiais veiksniais: kritiniu šaudmenų bei dronų trūkumu mūšio lauke ir JAV tiekimo grandinės problemomis bei sutarčių vykdymo vėlavimais.
Kaip rodo viešai paskelbta JAV Gynybos departamento generalinio inspektoriaus ataskaita (DoD OIG), Pentagono atliktas auditas nustatė rimtų trūkumų JAV kariuomenės pirkimų procese. Paaiškėjo, kad net 907 mln. JAV dolerių vertės šaudmenų užsakymai Ukrainai buvo atidėti iki 18 mėnesių dėl neefektyvaus sutarčių administravimo. Tai tiesiogiai prisidėjo prie amunicijos deficito fronte, kol Rusijos pramonė dirbo pilnu pajėgumu.
Šauktinių krizė ir karių rengimo kokybė
Be techninio bado, ataskaitoje Kongresui išskiriama ir žmogiškųjų išteklių krizė Ukrainoje. Pažymima, kad šalyje pastebimas drastiškas šauktinių skaičiaus mažėjimas. Naujų karių paruošimo lygis palieka daug norimų rezultatų, o tai nesuteikia galimybės efektyviai pasipriešinti geriau aprūpintoms Rusijos pajėgoms. Taip pat didėja problemos dėl karių nuovargio ir savavališko pasitraukimo iš dalinių (AWOL) skaičiaus augimo.
Nors Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai fiksuoja, kad tam tikruose ruožuose fronto linija stabilizuojasi ir Rusijos teritorinis judėjimas yra ribotas, personalo trūkumas Ukrainai neleidžia vykdyti plataus masto kontratakų.
JAV paramos mažėjimas ir naštos perkėlimas Europai
Vienas rimčiausių geopolitinių posūkių, užfiksuotų bendrose JAV institucijų ataskaitose, yra drastiškas Vašingtono finansavimo sumažėjimas. Remiantis „Azernews“ cituojama gynybos ataskaita, JAV parama Ukrainai pastaruoju laikotarpiu susitraukė net keliasdešimt kartų, lyginant su pirmųjų karo metų didžiaisiais paramos paketais (tokiais kaip 2024 m. balandžio mėn. patvirtintas 60,78 mlrd. JAV dolerių paketas).
Nuo to laiko naujų didelės apimties paramos programų JAV Kongresas nepatvirtino. To pasekmė – pagrindinė finansinė ir karinė našta yra perkeliama Europos sąjungininkėms. Kaip nurodo Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS), Europos valstybės yra priverstos aktyviau prisiimti atsakomybę ne tik dėl tiesioginio ginklų tiekimo, bet ir dėl ilgalaikių saugumo garantijų bei galimų taikos palaikymo pajėgų formavimo ateityje.
Pentagono auditorių ir generalinio inspektoriaus ataskaitos atskleidžia niūrų realybės vaizdą: kol V. Zelenskis tvirtai laikosi diplomatinės pozicijos neaukoti Ukrainos žemių, pati šalis susiduria su kritiniu resursų stygiumi ir sąjungininkų paramos dinamikos pasikeitimu. Artimiausių mėnesių dinamika derybose ir mūšio lauke tiesiogiai priklausys nuo to, kaip greitai Europos šalys sugebės kompensuoti sumažėjusį JAV finansavimą ir ar pavyks išspręsti amunicijos tiekimo problemas.
SN inf.