Estijoje nerimsta viena didžiausių pastarųjų metų gynybos pirkimų krizių. Šalis, garsėjanti kaip viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, pati pateko į pirkimų spąstus, kai valstybės valdomas Gynybos investicijų centras (RKIK) pervedė net 70 mln. eurų avansinių mokėjimų įmonei, kuri neturėjo jokios patirties gaminant reikiamus šaudmenis. Šiandien Estija neturi nei žadėtų sviedinių, nei pinigų, o gynybos sektoriuje virte verda politinė audra.
Rizika, virtusi milijoniniu fiasko
Viskas prasidėjo dar 2024 metais, kai Europos Sąjungoje trūkstant amunicijos buvo ieškoma alternatyvių tiekimo kelių už ES ribų. Estija nusprendė pasinaudoti ES Europos taikos fondo lėšomis ir pasirašė sutartį su Italijoje registruota įmone Datasel S.R.L., kurią valdo Indijos gynybos kompanija Neco Defence Munitions. Pirmoji šaudmenų partija Ukrainą turėjo pasiekti dar 2024 m. lapkritį, tačiau tiekimas įstrigo.
Kaip skelbia tyrimą paviešinęs Estijos leidinys Eesti Ekspress, ši įmonė neturėjo jokių įrašų apie reikiamų šaudmenų gamybą ir jų nepristatė. Vėliau atlikti gamybos patikrinimai parodė, kad indų valdomos įmonės siūlomi sviediniai visiškai neatitiko kokybės ir NATO standartų. Nepaisant pirmųjų signalų apie vėlavimą, Estijos pareigūnai dalimis pervedė visą 70 mln. eurų sumą, kol galiausiai sandoris buvo visiškai atšauktas.
Teisinis mūšis Strasbūre ir politinė krizė
Šis fiasko sukėlė tikrą politinį žemės drebėjimą Taline. Dabartinė RKIK vadovybė pripažįsta, kad sprendimai buvo priimti labai siaurame rate, o pirkimų skyriaus vadovai apie šį milžinišką sandorį tuo metu apskritai nieko nežinojo. Dėl šios priežasties Estijos opozicija jau pradėjo reikalauti šalies gynybos ministro atsistatydinimo.
Estija nenuleidžia rankų ir bando gelbėti situaciją teisinėmis priemonėmis. Kaip praneša nacionalinis transliuotojas ERR News, šalis oficialiai kreipėsi į Europos arbitražo teismą Strasbūre, siekdama susigrąžinti įšaldytus 70 mln. eurų. Kadangi šaudmenų pirkimui buvo panaudotos ES lėšos, Estijos vyriausybė glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija. Jei pinigus pavyks atgauti, jie greičiausiai bus nukreipti kitoms šalims, kurios tiesiogiai finansuoja Ukrainos gynybos pramonę.
Ši istorija tapo skaudžia pamoka visoms Vakarų šalims, kad net ir esant didžiausiai skubai, ginklų pirkimas iš nepatikrintų tarpininkų gali baigtis prarastais milijonais ir ilgais teismų maratonais.