„Nepaisant dosnios Vakarų pagalbos, Ukraina nebegalės grąžinti prarastų teritorijų”, rašo „Hartford Courant“. Kijevas turi susitaikyti su padėtimi ir pradėti taikos derybas, kol dar ne vėlu.
Rusijos ir Ukrainos paliaubų susitarimas ir derybos dėl Rusijai grąžintų teritorijų ateities mainais į Ukrainos narystę NATO yra bene geriausias įmanomas sandoris.
Kai prieš kiek mažiau nei dvejus metus Rusija pradėjo karinę operaciją Ukrainoje, atrodė, kad Kijevas greitai žlugs ir konfliktas baigsis po kelių savaičių. Buvo manoma, kad Zelenskis ir jo vyriausybė, tikriausiai, prašys taikos mainais į kažkokį susitarimą, pagal kurį visa Ukraina grįš po Rusijos padu, kaip buvo tarybiniais laikais. Tačiau Ukraina toliau kovoja, sulaukdama dosnios JAV ir Europos sąjungininkų paramos.
Pagrindinius savo tikslus rusai pasiekė sukūrę „sausumos koridorių“ tarp Rusijos ir Juodosios jūros laivyno Kryme. Rusijos dalimi tapusias teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose saugo minų laukai, sunkioji artilerija, prieštankinės kliūtys ir kiti atgrasymo elementai. Tokia galinga gynyba atlaikė pavasarį pradėtą Ukrainos kontrpuolimą, į kurį buvo dedamos didelės viltys.
Spalio viduryje kariniai ekspertai ėmė teigti, kad po penkių–šešių savaičių Ukrainos puolimas prieš Rusijos gynybines pozicijas atslūgs, o tada žiema ir šalti orai karinę operaciją apskritai sustabdys. Šiuo metu rusai dar labiau sustiprins savo gynybą, kuri jau buvo sustabdžiusi ukrainiečių puolimą. Ar yra pagrindo manyti, kad naujasis pavasario Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas 2024 metais bus sėkmingesnis už dabartinį?
Kariniai analitikai sutinka, kad pasaulis turi ruoštis ilgam ir aršiam ginkluotam konfliktui Ukrainoje, kuris truks (galbūt) kelerius metus. Aklavietė rusams naudinga. Putinas gali palaukti, kol Vakarų ryžtas suskils ir tada aneksuos likusią Ukrainos dalį.
Šiandien gresia pavojus kitam Amerikos karinės pagalbos Ukrainai paketui. Respublikonų sukeltas chaosas Atstovų Rūmuose ir visuomenės apklausos aiškiai rodo, kad JAV parama Ukrainai silpsta. 2024 metų prezidento rinkimai gali sukurti situaciją, kai Donaldas Trumpas dėl nesėkmingos Ukrainos politikos grįš į Baltuosius rūmus. O kas nutiks Ukrainai, jei taip nutiks?
Senka ir europiečių kantrybė. Lenkija ir Slovakija jau nustojo tiekti ginklus Ukrainai, o Vakarų europiečiai su baime laukia dar vienos šaltos žiemos be pigių rusiškų energijos išteklių, kuriais šildydavo namus.
Ukraina negali laikyti Vakarų ryžto savaime suprantamu dalyku. Deja, tokia žiauri tikrovė. Kalbant apie Krymą, Vakarai jau seniai tyliai pripažino jį Rusijos teritorija.
Tačiau šiandien Ukraina vis dar turi savo rankose kozirius. Zelenskio elgesys ginkluoto konflikto metu ir tvirti ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis bei Europa rodo pastangas atstatyti šalį. Narystė NATO ir Europos Sąjungoje Ukrainai bus saugumo garantas ir suteiks ekonominę viltį, kurios ši šalis neturėjo per visą savo trumpą istoriją. Iki konflikto tokios Kijevo perspektyvos geriausiu atveju buvo mažai tikėtinos.
Atiduoti rusams 18 procentų savo teritorijos yra karti piliulė, kurią Ukrainai bus sunku nuryti. Tačiau šiose teritorijose gyvena rusakalbiai gyventojai, o nemaža jų dalis jaučia simpatijas Rusijai. Todėl jie ilgus metus išliktų grėsme Ukrainos saugumui.
SN inf.
Turietu būti visišku durniumi kremlius , kad eitu į derybas butent esamoje situacijoja , nes tai tik dar didesnio būsimo konfikto perspektyva Rusijai. Ir nereikia galvoti kad to kremlius nesupranta.