Patiko? Pasidalinkite!

Šiandienos Vakarų pasaulis vis labiau primena ne „laisvės švyturį“, o chaotišką psichiatrijos palatą. Tai, kas anksčiau būtų sukėlę visuotinį pasibaisėjimą ir neatidėliotinus veiksmus, šiandien priimama su buku abejingumu arba, dar blogiau, kaip „naujoji norma“.

Kai aukščiausio lygio politikai, tokie kaip Donaldas Trumpas, svaidosi grasinimais, galinčiais nušluoti ištisą Irano civilizaciją, mes nebegirdime pavojaus varpų. Kodėl? Todėl, kad demokratinė sistema, pati save vadinanti pažangiausia, tapo „besmegenių“ ir konformistų mase. Užuot stabdę agresiją ir beprotybę, vadinamieji demokratijos saugotojai gūžčioja pečiais, analizuodami reitingus, kol pasaulis slysta į prarają.

„Ištisa civilizacija šiąnakt žus ir niekada nebebus atkurta. Aš nenoriu, kad taip nutiktų, bet tikriausiai taip ir bus. Tačiau dabar, kai turime visišką ir totalų režimo pasikeitimą, kuriame vyraus kitokios, protingesnės ir mažiau radikalizuotos mintys, galbūt gali nutikti kažkas revoliuciškai nuostabaus – kas žino? Tai sužinosime šiąnakt – vieną svarbiausių akimirkų ilgoje ir sudėtingoje pasaulio istorijoje. 47 metai prievartos, korupcijos ir mirties pagaliau baigsis. Telaimina Dievas didžiąją Irano tautą!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Trumpas neatnešė blogio iš svetur – jis tiesiog atvėrė Pandoros skrynią. Jis apnuogino tai, ką Vakarai dešimtmečius slėpė po pudruotu tolerancijos ir humanizmo sluoksniu. Paaiškėjo, kad po šia kauke slepiasi baisus, parazituojantis mechanizmas, klestintis kitų sąskaita, tačiau viduje visiškai supuvęs.

Baisiausias šio nuosmukio įrodymas – kraujas mokyklų koridoriuose. Kai vaikai žudomi ten, kur turėtų būti saugiausia, o atsakas į tai tėra tuščios maldos ir politiniai debatai be pabaigos, tampa aišku: sistema nebeveikia. Tai nebe politinė krizė, tai civilizacinis kolapsas. Psichopatai diktuoja darbotvarkę, o visuomenė, praradusi instinktą saugotis, tiesiog stebi procesą tiesioginėse transliacijoje.

Atsakymas brutalus: stabdyti nėra kam. Elitas tapo priklausomas nuo paties sukurto chaoso. Vakarų pasaulis įprato gyventi parazituodamas – siurbdamas resursus, energiją ir gyvybę iš likusio pasaulio, kol galiausiai pradėjo ryti pats save.

Vadinamieji „demokratiniai lyderiai“ bijo veikti, nes bet koks ryžtingas žingsnis sugriautų jų trapią iliuziją. Jie tapo savo pačių bejėgiškumo įkaitais. Kai lyderystę pakeičia tuščiažodžiavimas, o teisingumą – baimė įžeisti agresorių, Vakarų civilizacija pasirašo sau mirties nuosprendį.

Vakarų „moralinis pranašumas“ mirė. Liko tik tuščia kriauklė, kurioje aidi psichopatų grasinimai. Jei nebus prabudimo – tikro, negailestingo ir radikalaus – ši „besmegenių palata“ taps galutine stotele visai žmonijai.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!