Kaunas, nuo žodžio kautis, o Žemaitiškai kaunasi skamba kaip, – kaunās. Būtent nuo šio žodžio greičiau ir kilęs Kauno miesto pavadinimas. Kovėsi prieš tuos, kurie marijom puolė (Marijampolė), o būtent prieš kryžiuočius, kurie nešė Krikščionybę. Kryžiuočiams okupavus mūsų kraštus, prasidėjo vyskupijų steigimas. Sekantis istorinis etapas buvo jų perskirstymas.
Kaunas Žemaitijos sostinė
Šį paveikslą radome Lenkijos Nacionalinės bibliotekos puslapyje.
Kurio centre rašoma, kad: Kowno dzistejsza stolica Žmudzi (Kaunas istorinė Žemaitijos sostinė).
Lenkai rašo, lenkai žino. Lenkija pirmoji parsidavė ir pasidavė kryžiuočiams ir priėmė jų ideologiją, o po to kaip kryžiuočių bendrininkai, plėtė ją į Lietuvą ir galiausiai į Žemaitiją.
XIX a. viduryje Kaunui tapus gubernijos administraciniu centru, po 1863–1864 m. sukilimo, į čia iš Vakarų Lietuvos buvo perkeltas Žemaičių vyskupijos centras. Kurį laiką Kaunas netgi buvo vadinamas Žemaitijos sostine. XX a. pradžios lietuviškoje spaudoje, be kita ko, sustiprėjo diskusija apie galimą Kauno kaip būsimos Lietuvos sostinės perspektyvą, kurią gana stipriai palaikė to meto prokatalikiškoji inteligentija.
Po 1863 m. sukilimo caro patvirtintu nutarimu, nesuderinus su popiežiumi, Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių 1864 m. iškeltas į Kauną, bet tik 1883 m. popiežius Leonas XIII įteisino Žemaičių vyskupijos centro perkėlimą, oficialiai tai atlikta 1895 m. 1926 m. įsteigta Kauno arkivyskupija.
Ir religine prasme Kaunas buvo Žemaitijos sostinė gerą pusšimtį metų.
Parengė Egidijus Paulauskas
O Vilijampolė – iš to, kad Vilojom puolė? 😀 Dievuliau su dievuliukais, ir iš kur tiek juokdarių Marijos žemėje!
Polis iš graikų kalbos išvertus reiškia miestą. Marijampolė yra Marijos miestas. O Vilijampolė yra Vilijos miestas. Vilijos nes per jį teka upė Vilija (Neris). Vilijampolė ankščiau buvo atskiras miestas, tik paskui prijungtas prie Kauno miesto ir tapęs šio miesto mikrorajonu. Mikro reiškia mažas. Vilijos miestas dabar yra mažasis Kauno rajonas esantis prie upės Vilijos (Neries).
Kaip matome Lietuvos miestų pavadinimai turi savyje svetimų žodžių, nes šiuos pavadinimus greičiausiai sugalvojo į šias Žemes atkeliavę svetimšaliai. Ir tai būtų logiška, nes senieji šių vietų gyventojai negyveno miestuose. Todėl, manau, kad ir pats Kauno miesto pavadinimas yra galimai susijęs su kryžiuočiu vadu, kuris vadovavo žalgirio mūšiui, Kunu fon Lichtenšteinu. Galbūt todėl ir Žalgeriečiai šiandien serga ir gina savo krepšinio komanda, o ne mūsų kraštuose masiškai kertamas Žaliasias Girias… Atsiprašau miškus, nes giriu nelabai jau ir liko.