Keistas karas Ukrainoje, kur tūkstančiai ukrainiečių ir rusų eina į užtikrintą mirtį. Keistas karas Kalnų Karabache, kuriame Armėnijos kariuomenė iš viso nepasirodė, bet kažkodėl armėnų visuomenė tikėjo, kad Rusija turi už juos kovoti. O spalio 7 d. Izraelyje prasidėjo dar keistesnis karas.
Net neaišku, kaip pavadinti tai, kas vyko Izraelio pietuose per 50-ąsias Jom Kipuro karo metines. Daugybė palestiniečių kovotojų grupių perėmė ištisus miestus, paėmė dešimtis įkaitų, sunaikino priešo karinę techniką ir žudė žmones. Bauginimo išpuolis? Tai per didelio masto, koordinuota ir gerai apgalvota karinė operacija. Bet, matosi, kad nepasiruošta visavertei invazijai į Izraelį. Masinė ataka? Atvirkščiai, tai vis dar naujo tipo karas, struktūriškai panašus į tai, kas dabar vyksta Ukrainoje.
Šis naujasis karas sugriauna visus įprastus modelius, nes niekas jam tikrai nėra pasirengęs – nei kariuomenė, nei civiliai. Kaip buvo anksčiau? Dvidešimt metų žmonija gyveno tamsiame Amerikos doktrinos „Šokas ir baimė“ keruose. Egzistavo aiškus algoritmas: galingiausia ir turtingiausia pasaulio armija pirmiausia pradeda masinį propagandinį smūgį prieš akivaizdžiai silpną priešą, tada bombarduoja jį ir sulygina su žeme, tada įvykdo sausumos invaziją, užima pagrindinius centrus ir negailestingai „išvalo” ir pasistato sau naudingus tarnus. Iki šiol tai reiškė, kad šalis, kuri yra turtingesnė ir labiau aprūpinta technologijomis, laimi ir laimi beveik akimirksniu.
Hamas ataka prieš Izraelį parodė aukštųjų technologijų beprasmiškumą. Praktiškai nepažeidžiamais laikomi Izraelio tankai „Merkava“ degė nuo pigių dronų numestų sprogmenų. Gerai aprūpinti, motyvuoti ir didžiausią visuomenės pagarbą turintys Izraelio kariškiai žuvo ir buvo sugauti palestiniečių kovotojų, kurie ta tikrąja prasme net nėra kariuomenė. Panašu, kad išlaidos Izraelio kariuomenei bei jos priežiūrai, pasirodo, neturėjo lemiamo vaidmens.
Legendinis Izraelio „Mossad“, kurio darbuotojai, kaip suprantame, nuolat dirba Gazos Ruože, nesugebėjo perspėti šalies vadovybės apie gresiantį pavojų. Tuo pat metu palestiniečių žvalgyba dirbo sėkmingai – kokį parengiamąjį darbą reikėjo atlikti, kad vienu metu būtų galima įsiveržti į kelis miestus, pulti į muzikos festivalį susirinkusius žmones, sugauti dešimtis kariškių ir civilių.
Mosad (hebr. המוסד למודיעין ולתפקידים מיוחדים, Specialiųjų užduočių ir žvalgybos institutas žodis Mossad reiškia Institutas) –Izraelio specialiųjų užduočių tarnyba, sukurta 1949 metais. Pagrindinis jos tikslas buvo ginti Izraelio interesus, rinkti slaptąją informaciją ir kovoti su priešiškomis spec. tarnybomis.
Nesunku suprasti, kaip tai struktūriškai panašu į karą Ukrainoje. Didžiulis bepiločių orlaivių vaidmuo, žvalgybos ir kontržvalgybos svarba, mažų sabotažo grupių atakos pasienio zonose… Ir tiesiog priešingas požiūris į kovotojų gyvenimus – savo ir kitų. Informaciniame lauke naujas karo tipas taip pat atrodo itin neįprastai.
Viena vertus, kruvinus vaizdo įrašus iš Izraelio visas pasaulis mato beveik gyvai. Kita vertus, kalbėti šia tema yra nepaprastai pavojinga. Vienas neatsargus žodis ir jau atsiduri konflikte. Kažkas iš vienos pusės perskaitys jūsų feisbuko įrašą, pasisems įkvėpimo ir eis nužudyti kitą konflikto pusę. Ir staiga tapsi vienų arba kitų priešu.
Dėl to viešpatauja nežmoniškas žiaurumas ir šiurpios palestiniečių kovotojų žudynių scenos. Izraelio raketos atakavo gyvenamuosius pastatus Gazos ruože. Buvo tiesiogiai transliuojamas tūkstančių žmonių skausmas, mirtis ir kančios, o pasaulio bendruomenė sėdi ir bijo praverti burnas, kad nieko neprovokuotų.
SN inf.
Visada apmaudu dėl žūstančių taikių, niekuo dėtų žmonių, bet ir be šių žmonių, karo kursrytojai neišsilaikytų. Kiek „ohman – tapinams” tie patys žmonės suaukojo pinigų? O tolimų vietų nebūna. Apgaulinga saugiai jaustis čia, kai kitur žūsta žmonės, juolab kai tam žudymui esi pasitarnavęs.
Verta pabandyti suprasti kaip ir kodėl žmogus, su kuriuo vakar kalbėjau „apie bites”, šiandien velkasi karinę uniformą, net ne savo Tėvynei ginti. Kas dedasi minedų galvelėse ir kaip reikalai si jų sąžine, teisingumo supratimu?
Atrodo, kad prie šio nuprotėjimo prisideda ir technologijos… Juk kiek net 40 – 50 metų amžiaus žmonių katiauja prie kompiuterių? Toks išsiauklėjimas? Nenuostabu, kad dabartinė žiniasklaida deda visas pastangas sensacijoms… T.y. nuolatiniam stresui. Tampame taip išauklėti. Viskas, kas patirta, pasilieka smegenyse. Gal pasąmonėje. Ir žmogus prisišaudęs ekrane, prisiklausęs žiniasklaifos, ima į rankas butelį arba tikrą ginklą… Tačiau ir skausmas, ir kraujas kare tikri… Be to, tokie „virtualūs” žmogeliukai lengvai prekiauja ginklais, kaip šiuo atveju, vakatietiški ginklai, iš Ukrainos, atsidūrė Palestinoje…
Pasaulis yra durnas.
PRITARIU JŪSŲ MINTIMS 100 % IT turi teigiamą ir neigiamą poveikį žmonių smegenims.