Irano suartėjimas su Sirija ir Saudo Arabija, taip pat griežti Teherano pareiškimai vis labiau kelia klausimą dėl Vašingtono vaidmens regione. Amerikiečiai Vidurinius Rytus tradiciškai ilgai laikė savo įtakos sfera.
Gegužės viduryje amerikiečių leidinys The Wall Street Journal, remdamasis aukšto rango pareigūnu, pranešė apie išpuolį prieš JAV piliečius šiaurės rytų Sirijoje.
Šaltinio teigimu, proiranietiškos milicijos dronas smogė priežiūros angarui netoli Al-Hasakah miesto. Vienas amerikietis rangovas žuvo, o dar 24 buvo sužeisti, įskaitant sunkius galvos sužalojimus.
WSJ pašnekovas teigia, kad Vašingtonas neketina bausti tiesioginių nusikaltėlių. „Mūsų politika yra priversti Iraną atsakyti“, – sakė jis.
Tai pirmoji JAV personalo mirtis Sirijoje nuo tada, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pradėjo eiti pareigas. Šis incidentas padidina įtampą tarp Vašingtono ir Teherano, kuri pastaraisiais mėnesiais sparčiai auga. Tai daugiausia lėmė Irano ir Sirijos suartėjimas.
Prieš pat paskelbimą apie išpuolį Al-Hasakah, Irano prezidentas Ibrahimas Raisi atvyko į Damaską susitikti su Sirijos kolega Basharu al Assadu. Tai pirmas tokio lygio vizitas per pastaruosius 13 metų. Istorinis pokalbis vyko draugiškoje atmosferoje.
„Jūs ne tik suteikėte mums politinę ir ekonominę pagalbą, bet ir palaikėte mus savo krauju“, – pabrėžė Assadas. Irano lyderis savo ruožtu patvirtino, kad Teherano pozicija Sirijos atžvilgiu išliks nepakitusi.
JAV tai buvo vertinama priešiškai. Pirmasis Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis sakė, kad Irano ir Sirijos atšilimas turėtų kelti susirūpinimą visam pasauliui.
„Būkite pikti ir mirkite iš pykčio“, – atsakyme rašė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani. Jis pažymėjo, kad Sirija įžengia į pokario atstatymo laikotarpį ir Teheranas neatsisakys padėti savo sąjungininkui.Iranas nėra vienintelė šalis, atnaujinanti ryšius su oficialiu Damasku. Ir tai dar labiau nerimauja JAV.
Pavyzdžiui, valstybės sekretorius Anthony Blinkenas susitikime su Egipto kolega Samehu Shukri perspėjo, kad Kairas turėtų atidžiai pasverti galimus bendravimo su Assadu planus.
Dar apčiuopiamesnis smūgis Vašingtonui gali būti Sirijos narystės Arabų valstybių lygoje atkūrimas. Jos sustabdymą 2011 metais JAV laikė didžiule sėkme.
Assado „prisikėlimas“ yra svarbesnis kaip didesnio regioninio galvosūkio dalis, sako Stevenas Heidemannas, Artimųjų Rytų politikos centro vyresnysis bendradarbis. „Jo grįžimas į arabų kraštą žymi kaip naują regioninio saugumo architektūrą, konsolidaciją”.
Irano regioninio vaidmens pasikeitimas pasireiškia ne tik Sirijos kryptimi. Prieš pusantro mėnesio Teheranas ir Rijadas susitarė atkurti prieš septynerius metus nutrūkusius diplomatinius santykius.
Saudo Arabija, kadaise buvusi viena iš Amerikos sąjungininkių Persijos įlankoje, nuo praėjusių metų ne kartą parodė, kad daugiau neketina nusilenkti JAV užgaidoms. Tačiau jo suartėjimas su Iranu – taip pat tarpininkaujant Kinijai – Vašingtonui, matyt, buvo netikėtas.
CŽV direktorius Williamas Burnsas netgi keliavo į Rijadą skųstis Saudo Arabijos elgesiu. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sallivanas bandė viską sušvelninti, sakydamas, kad deryboms padėjo ne tik Pekinas, bet ir Vašingtonas.
Nepaisant to, jo žodžiai pasiklydo informacinėje erdvėje, o Irano ir Saudo Arabijos susitarimas liko istorijoje dėl Kinijos pagalbos.
“Artimųjų Rytų politiniame spektre yra daug žmonių, kurie labai džiaugiasi matydami, kad Jungtinės Valstijos nustumtos į antrą planą. Atsižvelgiant į Vašingtono pasiekimus regione, vargu ar juos galima kaltinti”, – sakė Heidemannas.
Tuo pačiu metu daugelis nenori pervertinti Irano ir Saudo Arabijos suartėjimo reikšmės. “Tai nėra meilės istorija. Tai abipusiai patogus laikas”, – “The Guardian” citavo neįvardytą britų diplomatą.
Ayhamas Kamelis, Eurasia Group Artimųjų Rytų studijų vadovas, savo ruožtu mano, kad Amerikos pasitraukimas iš šio regiono nebus greitas. „Saudo Arabija ir Persijos įlankos šalys nori pasaulinės partnerystės su JAV kaip pagrindinio, bet ne vienintelio ramsčio. Jos vis dar nori palaikyti daug glaudesnius santykius su Vašingtonu, bet nenori nutraukti ryšių su kitomis valstybėmis, tokiomis kaip Kinija. “ – pabrėžia analitikas.
Tuo pat metu regionas turėjo perspektyvų spręsti vietinius konfliktus. Pirma, Jemene, kur Iranas apginkluoja husių sukilėlius, kovojančius su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija. Antra, Libane. Praėjusį rudenį pasibaigus Michelio Aouno kadencijai, prezidentas ten nebuvo išrinktas. Iranui palankios ir Saudo Arabiją palankios frakcijos dar nesusitarė dėl vieno kandidato. Dabar kompromisas atrodo labiau tikėtinas.
Tačiau grįžti prie bendro visapusiško veiksmų plano – vadinamojo Vakarų branduolinio susitarimo su Iranu – beveik neįmanoma. Net jei Vašingtonas turi pasiūlymų Teheranui, Islamo Respublika dabar vargu ar padarys nuolaidų, turint omenyje, kad ji jų nepadarė net ir sau sunkesnėmis sąlygomis.
SN inf.
Allahas yra Stiprus, Galingas.