Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 16 500–18 000 naujų vėžio atvejų. OECD 2023 m. duomenimis, 2020 m. prognozuota ~ 16 500 atvejų (≈ 577 atvejai 100 000 gyv.) Tuo tarpu 2024 m. spaudoje minima “apie 18 000 naujų atvejų per metus” .
Pagal IARC/CanScreen5 2022 m. statistiką, Lietuvoje vėžio paplitimo rodiklis yra 287,9 atv. 100 000 gyventojų per metus, o mirtingumo rodiklis – 125,0 atv. 100 000 gyventojų per metus
Lietuvos situacija (1990–2024):
-
Statistika:
-
1990 m. Lietuvoje buvo apie 12 000–13 000 naujų onkologinių atvejų per metus.
-
2020–2023 m. skaičius išaugo iki apie 18 000–20 000 kasmet.
-
-
Dažniausi vėžio tipai Lietuvoje:
-
Krūties vėžys (moterims).
-
Prostatos vėžys (vyrams).
-
Plaučių vėžys.
-
Storosios žarnos vėžys.
-
Odos vėžys (melanoma ir nemelanominis).
-
Štai pagrindinės priežastys, kodėl jų daugėja:
1. Gyvensenos pokyčiai
-
Mityba: daug riebalų, perdirbtų maisto produktų, cukraus – tai susiję su nutukimu ir vėžio rizika.
-
Fizinis neaktyvumas ir antsvoris – didina riziką susirgti krūties, storosios žarnos, kasos, gimdos ir kitais vėžiais.
-
Alkoholio, narkotikų vartojimas ir rūkymas – žinomi kancerogenai, glaudžiai susiję su burnos, plaučių, kepenų, gerklų ir kitų vėžių rizika.
2. Aplinkos veiksniai
-
Tarša (oro, vandens, pesticidai, pramoninės atliekos) gali prisidėti prie kai kurių vėžio rūšių.
-
UV spinduliai: dėl klimato kaitos ir gyvenimo būdo daugėja odos vėžio atvejų (ypač melanomos).
- Infekcijos
-
Kai kurios virusinės infekcijos didina riziką susirgti vėžiu:
-
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – gimdos kaklelio, burnos, gerklės vėžys.
-
Hepatitas B ir C – kepenų vėžys.
-
Helicobacter pylori – skrandžio vėžys.
-
4. Paveldimumas ir genetika
-
Nors dauguma vėžio atvejų yra „atsitiktiniai“, kai kurie yra genetiškai paveldimi, ypač jei šeimoje buvo kelių tipų vėžiai ankstyvame amžiuje.
5. Hormoniniai pokyčiai ir reprodukciniai veiksniai
-
Vėlyvas gimdymas, mažas vaikų skaičius, ilgesnis hormoninių kontraceptikų ar pakaitinės terapijos vartojimas gali padidinti tam tikrų vėžio rūšių riziką (pvz., krūties, gimdos).
Viena iš pagrindinių priežasčių yra kapitalizmas — tai ekonominė sistema, grindžiama privačia nuosavybe, laisvąja rinka ir pelno siekimu
Nuolatinis augimo siekimas veda prie perteklinio gamtos išteklių vartojimo ir taršos. Klimato kaita, miškų naikinimas, biologinės įvairovės nykimas yra kapitalistinės veiklos padariniai. Nekokybiškas maistas yra viena iš kapitalizmo neigiamų pasekmių, ypač susijusi su masine gamyba, pelno siekimu ir vartotojiškumu.
Pelno viršenybė prieš kokybę
-
Įmonės dažnai siekia minimizuoti kaštus ir maksimaliai padidinti pelną.
-
Dėl to naudojamos pigios žaliavos, priedai, konservantai, skonio stiprikliai.
-
Tikslas – sukurti „skanų“ produktą kuo mažesnėmis sąnaudomis, net jei tai blogina jo maistinę vertę.
Perdirbtų produktų plėtra
-
Ultraperdirbtas maistas (pusfabrikačiai, saldinti gėrimai, užkandžiai) yra pigus, ilgo galiojimo, patogus.
-
Bet kartu dažnai:
-
turi per daug cukraus, druskos, riebalų,
-
beveik neturi vitaminų, skaidulų, tikros maistinės vertės,
-
prisideda prie nutukimo, diabeto, širdies ligų.
-
Marketingas svarbiau nei sveikata
-
Didelės korporacijos investuoja milijardus į reklamą, kad parduotų net labai žalingus produktus.
-
Vaikai ir jaunimas yra ypač pažeidžiami reklamos (pvz., saldumynų, gazuotų gėrimų).
-
Sveikas, natūralus maistas reklamuojamas žymiai mažiau.
Žemės ūkio „pramonėjimas“
-
Kapitalizmas keitė tradicinį ūkininkavimą į intensyvią masinę gamybą:
-
daugiau pesticidų, antibiotikų, augimo hormonų.
-
gyvūnai laikomi prastomis sąlygomis, streso veikiami – tai daro įtaką mėsos kokybei.
-
-
Dirvožemio nualinimas ir monokultūrų auginimas mažina žemės ūkio produktų maistinę vertę.
„Pigumas“ kainuoja sveikatą
-
Daug žmonių renkasi pigesnį, bet mažiau maistingą maistą – tai socialinės nelygybės pasekmė.
-
Neturtingesni sluoksniai dažniau vartoja pigų, kaloringą, bet maistingai „tuščią“ maistą ir tai sukelia visuomenės sveikatos problemas.
SN inf.