Mūsų švietimas dabar tapo Lietuvos politikų Sizifo akmeniu ir kalnu. Derina derina, bet iš to neišeina nieko gero. Prirašė projektų… (Per šitiek metų juos jau žiurkės ir kandys baigia suėsti.) Deja, ne tik Lietuvos bet ir daugelio šalių švietimas yra visiškas absurdas.
Štai – pabaigiau mokyklą. Vieni balai aukšti, kiti – žemesni. Ir vis tik trūksta iki tos nuostabiosios vietos, vadinamos universitetu. Kad patektum ten, tau reikia būti visų mokslo sričių specialistu. Staiga universitetas pradeda reklamuoti įvairias programas, o asortimento dydis – tarsi keli šviesmečiai…
Visuomenė labai vertina ne konkrečios srities gabumais išsiskiriančią jaunąją kartą, o visur persiplėšti mėginantį moksliuką. Nueina jis į kelias sritis… Keičia vis… Juk jį viskas domina. Be proto laksto po tą asortimentą. Ir taip visą gyvenimą praleidžia mokslui, o konkrečios srities specialistu bus tik tada, kai pagaliau atras ją, tą vienintelę. Ir tada visuomenei prireikia šimtaprocentinio produkto, o ne 5 produktų su 50 % kokybe. Tokie yra tinkami tik vartotojiškumui, kuris naikina mūsų planetą be jokios sąžinės. Žmonės piktinasi, kad daiktai lūžta vos pasibaigus garantijai, o turtingiausieji trina rankomis.
Yra dar viena mokinių grupė, kuriai užtenka pabaigti mokyklą minimaliai ir tiksliai taip, kaip reikalauja sistema. Jie tampa už mokytojus geriau gyvenančiais santechnikais, elektrikais, atjungiančiais elektrą moksliukams bedarbiams, kurie skęsta skolose arba gyvena iš tėvų, nes supranta tik filosofiją o ne žmogaus proto ir gebėjimų progresą. Arba jaunuoliai prasuka gerą biznį, „užprakaituotą“ užsienyje, tampa viršininkais įmonėse, atkakliai siekiančiais vieno, bet ryžtingo ir užtikrinto žingsnio.
Vidutiniai moksleiviai – dauguma. Jie įsikanda keletą sričių ir jas išnarsto iki pat galo, analizuoja, tobulėja, kuria geriausius mokslo vaisius. Kalbu apie produktą – ilgaamžišką ir patogų kasdieniam naudojimui.
Tačiau 5 % pasaulio parazitų, mintančių likusios žmonijos kančiomis, sako, kad vidutinę klasę reikia naikinti. Jiems ji pavojinga. Nes vidutiniai ir išskirtinių gabumų žmonės, kurie negali prilipti prie absoliučios sisteminės įtakos, maištaus ir bus tikras trukdis totalinei kontrolei. Mokyklos nemoko žmonių mąstyti savarankiškai. Štai kur yra problema. Jos nemoko realaus gyvenimo. Gyvenimas mokykloje – tik iliuzija, kuri klaidina visuomenę ir išmoko kuo tikėti ir kuo ne. Jis moko tik to, kaip prisitaikyti, kaip įstatyt save į rėmus. Jeigu norime kažko geresnio, turime išmokti mąstyti be jokių rėmų. Pamenu, kai lietuvių kalbos mokytoja mums uždavė parašyti samprotavimo rašinį. Iki to laiko rašydavau tik literatūrinius. Maniau, kad samprotavimas – tai savo paties kūrybiškas mąstymas. Parašiau nesiremdama kitais autoriais. Mokytoja sako: – Parašei be klaidų ir mintis sudėliojai neblogai. Bet privalai remtis autoriais. – Kodėl? – nustebau aš. – Nes to reikalauja struktūra (sistema).
Paskui mokykloje mums kalbėdavo, kad gyvename laisvoje šalyje. Samprotavimo rašiniai? Kas čia per nesąmonė? Tai kuo tada jie skiriasi? O kuo tada skiriasi politika? Rašiniai skirtingų pavadinimų, o struktūra ta pati? Politinės partijos įvairių pažiūrų, tačiau remiamos vieno šeimininko arba vienos mažos grupės? Yra diktatūra ir demokratija, bet santvarka – viena ir neginčijama?
Tai yra prievarta. Smegenų plovimas. Iliuzija. Visiškas melas. Dabar tie vidutiniokai, kažkada svajoję darniai ir kritiškai kurti pasaulį, gesina savo 12 metų pastangas bergždžiai. Nė vienas iš mūsų negali visko atlikti gerai. Bet gali puikiai išmanyti prigimtines sritis, tokias kaip ekologija, sveikata ir gyvenimo kokybės gerinimas, o ne nubukinti save iki pat parsidavimo sistemai arba likti abejingu net menkiausioms galimybėms. O turintys blaivų mąstymą būna vieniši arba bejėgiai, nes jiems trūksta pripažinimo ir perkamosios galios. Jie telieka užribyje, netenka vilties ir nugyvena šuns dienas iki paskutinio atodūsio.
Dabar mes esame arti išprotėjimo ribos. Atsirado įvairių bepročių, kurie nustatinėja savo taisykles, neturėdami jokios naudos. Tai – spekuliantai, apgavikai, ištvirkėliai, „influenceriai“ ir kiti sisteminiai pusgalviai, neturintys jokio išprusimo apie tai, ko iš tiesų reikia mums visiems, nepaisant kultūros, rasės ar tautinio pagrindo. Dabar madinga būti idiotu ir savo idiotizmą brukti netgi toje vietoje, kur tai yra amoralu. Seimo nariai prisiekia padėję ranką ant konstitucijos, nors nežino kas ji yra ir kam reikalinga, tvirtina biudžetą, nežinodami jo sudedamųjų dalių, gydytojus prisaikdina Hipokrato priesaikai, nors jie niekada netikrina, kas daro žmogui žalą, o kas iš tiesų padeda, kareiviai prisiekia savo gimtą žemę, nors abejingai stebi tai, kaip tautą naikina jos pačios atstovai, policija žino, kad ji turi ginti, saugoti, padėti, bet verčia paklusti ne įstatymams, o jos prievartai, žmonės moka mokesčius, bet nesirūpina, kur ir kam jie nuteka. Žmonija kvailėja vis stipriau. Nors švietimo sistema vadinama tobulėjančia.
Mes gyvename iliuzijoje. Nes kalbos nesutampa su veiksmais. Ir kol tai bus, mes atsidursime totalioje psichopatų kontrolėje.
Dovilė D.
Ger. Lietuvos zmones, vasario 5 d., 13 valanda susitinku nuotoliniu budu su teisingumo ministre Dobravolska.
Pagrindine susitikimo tema – antstoliu nusikalstama veikla pries Lietuvos zmones.
Jei kas pageidauja prisijungti su savo klausimais,skambinkite man tel. 8 609 48037.
S u b o t i n a s Jurijus
Poryt, vasario 5 d., 13 valanda susitinku nuotoliniu budu su teisingumo ministre Dobravolska.
Pagrindine susitikimo tema – antstoliu nusikalstama veikla pries Lietuvos zmones.
Jei kas pageidauja prisijungti su savo klausimais,skambinkite man tel. 8 609 48037.
S u b o t i n a s Jurijus