Patiko? Pasidalinkite!

Besibaigiantys mokslo metai mokiniams buvo tikras išbandymas: atsiskyrimas nuo mokyklos bendruomenės, nuotolinis ugdymas, nežinia dėl rytojaus. Visa tai atsiliepė moksleivių emocinei ir psichinei sveikatai, ugdymo rezultatams. Sustojo ne tik įprastas mokymasis, bet ir savanorystė ar kita savęs realizavimo forma.

Apie šiuos nelengvus laikus moksleiviams, savanorystę pandemijos sąlygomis, popamokinę veiklą ir kas vyko, už atskirties durų kalbamės su šių išmėginimų epicentre esančia daug moksleivių labui veikiančią Kotryna Jazukevičiūte.

-Kaip pasikeitė jūsų mokymasis pandemijos metu ar galite pasidalinti pliusais ir trūkumais?

-Mano asmenine nuomone mokytis tapo daug sunkiau dėl kelių priežasčių. Visų pirma praleidžiant visą dieną prie kompiuterio ekrano pavargsta akys, taip pat atsiranda daug blaškančių veiksnių: telefonas, naminiai augintiniai ir panašiai bei ne visada užtenka valios nereaguoti į šiuos dalykus.

-Anksčiau mums mokytojai diktuodavo svarbiausius dalykus, kuriuos turime užsirašyti, bet pandemijos metu mes turėjome patys susikonspektuoti sau svarbiausius dalykus ir prie to priprasti buvo labai sunku. Ne visi sugebėdavo atsirinkti svarbią informaciją, pasirinkti patikimus literatūros šaltinius.

-Mokymosi pandemijos metu pliusai: išmokome savarankiškumo, laiko planavimo, labiau susipažinome su įvairiomis interneto platformomis ir atradome naujų informacijos šaltinių. Taip pat yra ir trūkumų: sunku susikoncentruoti, susikaupti, savarankiškumo trūkumas, psichologinės problemos dėl didelio krūvio (ypač per pirmą karantiną), nekontaktinis bendravimas su draugais, klasiokais.

-Kaip reikėtų tobulinti nuotolini ugdymą jei to reiktų kitais mokslo metais?

-Manau jau viskas kas buvo įmanoma yra padaryta, bet mokiniams reiktų daugiau informacijos apie savarankišką mokymąsi ir laiko planavimą, nes to tikrai trūksta.

-Kaip manote kiek  nuotolinis ugdymas  gali  būti lemtingas šių metų egzaminams?

-Manau nuotolinis ugdymas turi įtakos egzaminams. Mokymasis buvo lyg rutina ir ji turėjo labai didelę įtaką mokinių motyvacijos stokai.  Taip pat mokiniams trūko -savarankiškumo ir laiko planavimo patirties, dėl šių priežasčių buvo sunkiau įsisavinti mokomąją medžiagą.

-Jūs aktyviai savanoriaujate, kaip pandemija pakeitė savanorystės galimybes?

-Savanorystė stipriai pasikeitė. Karantino metu buvo daug sunkiau susipažinti su nauja komanda. Visos veiklos buvo perkeltos į online erdves. Visi renginiai ir susirinkimai vyksta nuotoliniu būdų. Manau, jog savanorystė tapo šiek teik mažiau pastebima, gal mažiau įdomesnė kitiems, nes pandemijos metu vykdavo paskaitos, diskusijos ir nebuvo galimybės organizuoti kitokią veiklą, dėl apribojimų.

-Psichologai kalba apie tai, kad moksleiviams šis etapas yra labai sunkus ar jūsų aplinkoje žinoma emocinės aplinkos krizė?

-Taip, mano aplinkoje yra žinoma apie emocinę krizę. Aš pati buvau patyrusi emocinių sunkumų karantino metu. Buvo labai sunku priprasti prie naujos mokymosi aplinkos ypač pirmojo karantino metu. Dauguma mokinių nespėdavo atlikti darbus ir tekdavo dirbti naktimis ir tai turėjo labai didelę įtaką tiek mokymosi kokybei, tiek emociniai ir fiziniai mokinių savijautai.

-Kas kaltas dėl to, kad depresija vis dažniau suserga moksleiviai?

-Mano nuomone šiuo metu yra kalta karantino aplinka. Karantino metu mokiniai beveik nebendravo su savo draugais ir klasiokais. Kai kuriems atrodo, kad bendravimo internetu pilnai užtenka, bet aš nesutinku. Mokiniams labai trūko kontaktinio bendravimo. Taip pat didžiulę įtaką turi namų aplinka.

-Pandemijos metu visi buvo uždaryti tarp keturių sienų. Namai tapo darbo vieta, o ne poilsio ir laiko praleidimo su šeima vieta. Mokiniai namuose jautėsi lyg įkalinti rutinoje ir manau tai ir paveikė depresijos sergamumo lygį tarp moksleivių.

-Kokių šiandien nedelsiant reikia imtis priemonių dėl moksleivių gerovės?

-Paviešinti daugiau informacijos apie emocinės būklės svarbą ir psichologų bei kitų specialistų paslaugas, veiklą.

-Kaip moksleiviai žiūri į testavimo ir skiepijimo būtinumą?

-Man artimoje aplinkoje dauguma moksleivių pritaria skiepų būtinybei ir dauguma yra užsiregistravę arba jau yra paskiepyti. Dėl testavimo mokyklose mažai kas pritaria, bet profilaktiškai supranta to būtinumą.

-Ar realu, kad kiti mokslo metai būtų pilnavertiški?

-Manau kitais mokslo metais mokymasis bus mišriuoju būdu, bet jei bent dauguma moksleivių bus paskiepyti tai neverta prarasti vilties, kad viskas grįš į senas vėžes.

Dėkoju už pokalbį.

Mindaugas Jonušas


Patiko? Pasidalinkite!