Medus nuo senų laikų vertinamas ne tik kaip natūralus saldiklis, bet ir kaip stiprus gamtos vaistas. Vis dėlto ne visi žino, kad šviežias medus gali būti kur kas vertingesnis nei senesnis – pernykštis ar net kelerių metų senumo. Kuo jis skiriasi ir kada verta rinktis šviežią?
Biologiškai aktyvesnis turinys
Vienas pagrindinių šviežio medaus privalumų – didesnis biologiškai aktyvių medžiagų kiekis. Meduje natūraliai yra fermentų (pvz., gliukozės oksidazė), vitaminų, antioksidantų ir kitų junginių, kurie suteikia jam gydomųjų savybių. Laikui bėgant, veikiami šviesos, oro ir temperatūros svyravimų, šie junginiai pradeda irti. Dėl to senesnis medus praranda dalį savo vertės, ypač jei buvo netinkamai laikomas.
Gaivesnis skonis ir kvapas
Šviežias medus paprastai būna kvapnesnis, turintis subtilų, natūralų skonį, atspindintį konkretaus sezono ir augalų įvairovę. Laikant ilgiau, ypač esant temperatūros pokyčiams, medaus skonis gali priblėsti arba įgyti šiek tiek karamelinį poskonį, kuris rodo fermentų ir cukrų pokyčius.
Skysta konsistencija – patogesnė naudoti
Šviežias medus išlieka skystas pirmus mėnesius, ypač jei tai gėlių arba pavasarinis medus. Toks medus lengviau maišosi į arbatas, užpilus ar naudojamas kulinarijoje. Vėliau natūraliai prasideda kristalizacijos procesas – tai kokybės ženklas, bet kartu ir požymis, kad medus nebe visai šviežias.
Mažesnis HMF kiekis – kokybės rodiklis
Laikant ar kaitinant medų, jame didėja HMF (hidroksimetilfurfurolo) kiekis – tai natūralus junginys, atsirandantis cukrams skylant esant aukštai temperatūrai. Šviežiame meduje HMF lygis itin mažas, tačiau jis sparčiai kyla, jei medus laikomas šiltai arba perdirbamas. Per didelis HMF kiekis gali reikšti, kad medus prarado dalį savo maistinės vertės ar net buvo kaitintas. Efektyvesnis gydymui ir profilaktikai.
Jei medų naudojate ne tik kaip saldiklį, bet ir gydymo tikslais – nuo gerklės skausmo, kosulio, žaizdų ar imunitetui stiprinti – šviežias medus veikia efektyviau. Dėl veikliųjų fermentų, jis stipriau slopina bakterijas, greitina gijimą ir ramina uždegimus. Senesnis medus šių savybių nepraranda visiškai, tačiau jų poveikis gerokai silpnesnis.
SN inf.