Pati protingiausia partija po „Landsbergistų“, siūlo papildomai neapmokestinti bankų. Bankų pelnai Lietuvoje yra vieni didžiausių ES, o pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad Lietuva ES bankų uždarbio vidurkį viršija net 2,5 karto.

Bankams politikai sukūrė palankias sąlygas, nes konkurencijos rinkoje beveik nėra. Tą pripažįsta ir Centrinis bankas. Kai tokia padėtis, jie gali didinti kainas kiek tik nori.

Du pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai paskelbė naujausius veiklos rezultatus už tris ketvirčius. SEB bankas šiemet pelną augina 8,5 proc., iki 87,8 mln. eurų, o „Swedbank“ – 7 proc., iki 95 milijonų eurų.

Liberalai gina bankus

Šiandieninis valdančiųjų sprendimas papildomai apmokestinti bankus, nepaisant galimo prieštaravimo Konstitucijai ir ekspertų nuogąstavimų dėl neigiamo poveikio ekonomikai tėra žemažiūris dabartinės valdžios noras greitai pasipinigauti, pasinaudojant skeptišku visuomenės požiūriu į bankininkystę. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad valdančiųjų siekį paskutinę akimirką gauti papildomų pinigų savo politinei darbotvarkei realizuoti, apmokės esami ir būsimi bankų klientai – Lietuvos vidurinioji klasė ir verslas.

Liberalai kalba kaip bankininkų advokatai žinodami, kad bankai papildomai apmokestins gyventojus ir verslininkus, nors banko to nesako

„Artėjantys rinkimai ir noras bet kokia kaina pamaloninti savo rinkėjus dosnesnėmis išmokomis valdančiuosius stumia daryti itin kontraversiškus sprendimus. Valdžia nutyli, kad padidintus mokesčius šalyje veikiantiems užsienio kapitalo bankams, iš tikrųjų turės apmokėti ne jie, o šiuose bankuose indėlius laikantys ir paskolas imantys žmonės bei įmonės – Lietuvos vidurinioji klasė ir verslas. Kodėl? Ogi todėl, kad Lietuvoje bankų konkurencija yra tokia menka, kad vartotojai tiesiog neturi priemonių, kaip jiems padaryti įtaką, tad galiausiai bankams pritaikyti mokesčiai nuguls ant klientų pečių. Siekdama trumpalaikės naudos, dabartinė valdžia elgiasi, kaip prasiskolinęs lošėjas, pinigų stygių bandantis kompensuoti greitaisiais kreditais, nors puikiai žino, kad pasiskolintų pinigų tikrai nesugrąžins“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir Frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė – Nielsen.

Liebaralai nenori, kad bankai sumažintų pelno ir neskurdintų žmonių

Liberalai atkreipia dėmesį į tai, kad ilgalaikė priimtų sprendimų žala ekonomikai gali būti kelis kartus didesnė nei įsivaizduojama trumpalaikė nauda. Ir ne tik dėl to, kad papildomo pelno apmokestinimo pataisos bankų greičiausiai bus apskųstos, nes ko gero neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų nediskriminavimo, lygiateisiškumo bei teisės viršenybės principų. O todėl, kad dabartinėje šalies bankų rinkoje, tokie valdžios sprendimai tik dar labiau blogina ir taip prastą investicinį klimatą, o naujų rinkos žaidėjų atsiradimo galimybę prilygina nuliui.

Siūlymas kviesti naujus ir pigesnius

„Jeigu valdžiažmogiai yra nepatenkinti per dideliais bankų įkainiais ar pavydi jiems pelnų, tai lai didina konkurenciją, o ne mokesčius. Kvieskimės naujų, pigesnes ir geresnes paslaugas teikiančių rinkos žaidėjų, kurkime civilizuotą, prognozuojamą bankų apmokestinimo sistemą. Tačiau tam reikia gebėjimų, o ne vien mechaninio rankų pakėlimo Seime. Panašu, kad dabartinei valdžiai trūks plyš reikia gauti pinigų. Todėl jai nebesvarbu, kad dėl tokio jos sprendimo ilguoju laikotarpiu konkurencinė aplinka iš patrauklios virs neprognozuojama ir agresyvia, paskolos brangs, dalis verslo liks be finansavimo, o jaunos šeimos – be išsvajoto būsto“, – pastebi Seimo Ekonomikos komiteto narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.

BV inf.

Patiko? Pasidalinkite!