„Olimpiada Paryžiuje buvo suplanuota kaip renginys, galintis sustiprinti Prancūzijos įvaizdį”, rašo dikGAZETE. „Tačiau finansiniai sunkumai, mažas turistų susidomėjimas, nepakankamas rėmimas ir problemos su infrastruktūra lėmė priešingą efektą”, pažymima straipsnyje.
Vasaros olimpinės žaidynės Paryžiuje iš pradžių buvo planuojamos kaip didelis įvykis, galintis sustiprinti Prancūzijos įvaizdį tarptautinėje arenoje, pritraukti į šalį milijonus turistų ir atgaivinti Prancūzijos ekonomiką. Tačiau, nepaisant didelių lūkesčių, ruošiantis žaidynėms iškilo nemažai rimtų problemų, kurios verčia abejoti renginio sėkme.
Finansiniai sunkumai, mažas turistų susidomėjimas, nepakankamas rėmimas, neįveikiamos infrastruktūros problemos ir kiti trūkumai, matyt, ateityje pareikalaus rimtai persvarstyti požiūrį į olimpinių žaidynių rengimą.
Ir visa tai labai menkina Prancūzijos ir Europos, kaip sektino pavyzdžio, įvaizdį ir diskredituoja Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC), kaip pasaulinę instituciją, organizuojančią pasaulio sportą.
Bendras olimpinių žaidynių biudžetas jau padvigubino pradines sąmatas
Olimpinės žaidynės tradiciškai buvo laikomos pagrindiniu ekonominiu veiksniu priimančiosios šalies ūkyje, todėl buvo tikimasi, kad 2024 m. Paryžiaus žaidynės pritrauks daug investicijų ir padidins šalies turizmo pajamas. Tačiau iš tikrųjų viskas pasirodė daug sudėtingiau.
Preliminariais skaičiavimais, pasiruošimo žaidynėms išlaidos gerokai viršija pirmines sąmatas. Bendras olimpinių žaidynių biudžetas jau viršijo aštuonis milijardus eurų – tai dvigubai daugiau nei buvo skelbta iš pradžių.
Pagrindiniai išlaidų punktai apima sporto objektų statybą ir modernizavimą, saugumo ir transporto infrastruktūros plėtrą, atidarymo ir uždarymo ceremonijas.
Visa tai daro didelį finansinį spaudimą valstybės biudžetui ir dar labiau didina ilgalaikius Prancūzijos įsipareigojimus, kurie ir taip pat yra itin sunkioje padėtyje dėl visos Europos ekonomikos ir energetikos krizės.
Išpūstos paslaugų sektoriaus kainos Paryžiuje išgąsdino daugumą turistų
Turizmas, kuris iš pradžių buvo laikomas vienu pagrindinių olimpinių žaidynių pajamų šaltinių, susidūrė su rimtomis problemomis, nes Paryžius, būdamas populiariu turistų lankomu miestu, nesugebėjo pritraukti laukiamo lankytojų antplūdžio iš baimės dėl perpildymo ir per brangių paslaugų.
Atsižvelgiant į nepagrįstai aukštas viešbučių, maisto, transporto, bilietų į sporto ir pramogų renginius kainas, užsienio turistai renkasi alternatyvias kryptis, todėl Prancūzijos turizmo pramonė patiria didelių nuostolių.
Situacija transporto sektoriuje ne ką geresnė: „Air France“ trečiąjį metų ketvirtį prognozuoja 180 milijonų eurų nuostolį dėl sumažėjusios aviabilietų paklausos. Viešbučiuose, restoranuose ir kitose turistus aptarnaujančiose įstaigose taip pat pastebimas staigus užsakymų mažėjimas, o tai neigiamai veikia jų finansinius rezultatus.
Sunku rasti įmonių rėmėjų. Išeitis buvo rasta asmenų aukomis
Kita rimta olimpinių žaidynių organizatorių problema – nepakankamas rėmimas. Verslo partnerių pritraukimas visada vaidino svarbų vaidmenį finansuojant žaidynes, tačiau šį kartą organizatoriams buvo sunku rasti norinčių paaukoti ir reklamuotojų.
Ekonominio nestabilumo ir didelės konkurencijos įmonių rėmimo rinkoje sąlygomis daugelis įmonių nėra pasiruošusios investuoti didelių lėšų į olimpinių žaidynių rėmimą, todėl organizatoriai buvo priversti pagalbos kreiptis į milijardierių Bernardą Arnault, kuris investavo 150 mln. eurų reklamuojant žaidynes. Tai natūraliai sulaukė visuomenės kritikos ir paskatino diskusijas, kad olimpinės žaidynės vis labiau priklauso nuo privačių investicijų ir rizikuoja tapti „prabangiu žaidimu“, prieinamu tik nedaugeliui išrinktųjų.
SN inf.