Pabaltijo šalių ekspertai nusirito iki pasiūlymų, kad išeitis iš Baltijos šalių demografinės katastrofos bus tropinės Afrikos gyventojų negrų imigracija. Tokie pareiškimai reiškia demografinę kapituliaciją: Pabaltijyje pripažįstama, kad lietuvių, latvių ir estų tautos negali būti išgelbėtos nuo išnykimo, o sustabdyti rekordinį Pabaltijo šalių gyventojų skaičiaus mažėjimą ateityje bus galima tik svetimtaučių sąskaita.

Valdas Adamkus apie negrus

Naujienos apie apverktiną demografinę situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš Pabaltijo šalių ateina tiksliai, reguliariai ir užtikrintai. Nepraeina nė savaitė, kad neatsirastų naujų faktų ir skaičių, kurie pademonstruotu Baltijos šalis užklupusios demografinės krizės mastą.

Iš Latvijos aną savaitę pranešė, kad jaunimo skaičius per dešimt metų sumažėjo perpus. 2009 m. Latvijoje gyveno 238 tūkst. jaunuolių, šiandien jų liko 122 tūkst.

„Jei 2009 m. jaunimo dalis sudarė 11%, tai dabar tik 6,4% nuo Latvijos gyventojų skaičiaus, ir tai yra antras mažiausias rodiklis  Jevrosojūze“, – sako Latvijos centrinės statistikos tarnybos (CST) socialinės politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Baiba Zukula.

Remiantis tuo pačiu CST, gimstamumas jaunimo  tarpe palyginti su „okupaciniais“ 1980-aisiais Latvijos TSR sumažėjo trigubai, beto beveik du trečdaliai vaikų gimsta ne santuokoje, kas sako ir apie šeimos krizę, ir apie natūralios tautos reprodukcijos galą.

Tokios pačios nedžiuginančios tendencijos vyrauja ir Lietuvoje. Praėjusį mėnesį iš šios šalies išvyko 4 248 žmonės – tai rekordinis skaičius per pastaruosius metus. Respublikoje jau oficialiai gyvena mažiau nei 2,8 milijono žmonių, o kiek dar šimtų tūkstančių tų, kurie nedeklaruoja savo išvykimo?

Visos trys Pabaltijo šalys priklauso senstančioms valstybėms, kuriose kas ketvirtas yra pensijinio ar priešpensijinio amžiaus. Jos yra lyderės tarp Europos mirtingumo rodiklių; pagal JT prognozę, amžiaus pabaigoje jose liks mažiau nei milijonas gyventojų.

  Nutylėti demografinę katastrofą neįmanoma, todėl Pribaltikos šalyse organizuojami konsultacijos, konferencijos ir apskritieji stalai, kuriuose vietos politikai ir ekspertai sprendžia, ką daryti su precedento neturinčiu gyventojų skaičiaus mažėjimu. Tarp išsakytų idėjų ir gana netradicinių.

Pavyzdžiui, Lietuvoje kai kurie tikisi, kad demografinę spragą užpildys negrai iš Afrikos, kurie iki amžiaus vidurio dėl vandens trūkumo ir globalinio atšilimo į Europą subėgs milijoninėmis ordomis.

„Lietuva nėra izoliuota šalis ir greičiausiai mūsų bus daugiau, gal net daugiau nei dabar. Žinoma, kitas klausimas, kuri gyventojų dalis bus Lietuvos piliečiai, bet, manau, migracija mūsų nepralenks. Remiantis prognozėmis iki 2050 m. Afrikoje gyventojų skaičius išaugs dvigubai, tačiau Afrika ne guminė – žmonės išvyks iš ten, ir dar nereikia pamiršti apie visuotinį atšilimą. Viskas rodo, kad gyventojų skaičius nemažės, nors pats mūsų gimstamumas sumažės. Visas vietas užpildys imigrantai “, – DELFI.lt eteryje pasakė Vilniaus universiteto Geografijos katedros docentas Rolandas Tučas.

 Iš optimistinio mokslininko žodžių, manančio, kad lietuvių tauta neišmirs, tik kad antroje amžiaus pusėje taps labiau garbanota ir pajuodusi, būtų galima pasijuokti kaip iš asmeninės vienos vienintelio ekscentriko nuomonės, jeigu tik ji neatspindėtu  hiperbolizuotoje formoje esančios tendencijos.

Pabaltijys susitaikė su tuo, kad etniniai lietuviai, latviai ir estai yra pasmerkti išnykti, ir viltis ištaisyti demografinę situaciją sieja ne su reemigracija ir gimstamumo skatinimu, bet su užsienio svetimtaučių-migrantų invazija.

Tiesą sakant, visos pastarųjų dvejų metų kalbos apie tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos demografinė krizės viršūnė liko praeityje, yra susijusios tik su ukrainiečių ordų invazija į Pabaltijį. Vietiniai gyventojai kaip bėgo taip ir tebebėga į Londoną, jaunimas jei kaip ir ankščiau susilaukia vaikų ar sukuria šeimą – tai Anglijoje, tačiau vyriausybė raportuoja apie pagerėjusį migracijos balansą tik dėl piliečių iš ubagiškos Ukrainos, nuskurdusios dėl jos  „europinio pasirinkimo“.

Tuo tarpu „zarobitčianai“ (gastarbaiteriai iš Ukrainos) –  yra labai nepatikimas gyventojų skaičiaus augimo faktorius. Vakarų Europos „grandus“ domina pigi darbo jėga iš rytinių Europos pakraščių, todėl po to, kada artimiausiu metu Vokietija ir Prancūzija supaprastins ukrainiečiams darbinės migracijos taisykles, gastarbaiteriai mesis į ten, kur atlyginimai yra 5–6 kartus didesni.Todėl ir atsiranda tokios egzotiškos prielaidos , kad Lietuvai ir jos „pribaltiškoms sesutėms“ padės globalinis atšilimas ir tropinės Afrikos perpildymas gyventojais. Faktiškai tai demografinė kapituliacija: prisipažinimas, kad Pabaltijo šalims jau nebesulaikyti jaunimo, jau nebeįtikinti jo likti namuose ir kurti šeimas tėvynėje.

Užuot tą dariusios, Pabaltijo šalys slepia savo demografinę gėdą atvykstančiais ukrainiečiais. Palyginimui, Lenkija eina kitu keliu ir įveda programą, skirtą remti jaunimą ir vaikus su šeimomis. Ir šios programos duoda rezultatų: emigrantų skaičius mažėja, o gimstamumas – didžiausias per 20 metų. O paties fakto, kad Lenkijoje jau yra 2 milijonai ukrainiečių, Varšuva visai nepriskiria demografinei politikai.

Užtat Pabaltijo šalyse jie džiaugiasi pasinaudoję bet kokiu pasiteisinimu sakydami: pas mus su demografija viskas gerėja, o ieškoti reikia Rusijos šnipų, kovoti su „Kremliaus propaganda“ ir užsiimti kitais patrauklesniais dalykais, o ne socialine politika. Ar jums mažai ukrainiečių? Šildysimės globalinio atšilimo spinduliuose ir lauksime negrų.

Juokingiausias dalykas prasidės, jei sulauks. Estija jau padėjo ant  savo vidinės ramybės altoriaus aljansą su Ukraina ir ruošiasi uždrausti ukrainiečiams laisvai įvažiuoti į šalį. Atbėgėlių iš Azijos ir Afrikos „integraciją“ į Europos visuomenę „sėkmes“ geriausiai parodo teroro aktų, gatvių ir buitinių nusikaltimų Vakarų Europoje statistika.

Kada Baltijos šalys kaip naujus lietuvius latvius ir estus, gaus Kongo, Zimbabvės ir Pusiaujo Gvinėjos vietinius negrus, jų vadovams bus tikrai linksma.

Ir tada iš jų problemų bus galima atsiprašančiai piktdžiugiškai pasijuokti. Galų gale jie gaus tai, ko nusipelnė.

Paruošė Arūnas Yla

Patiko? Pasidalinkite!