„Gimti – kainuoja, gyventi – kainuoja, bet šiandien net ir numirti tampa prabanga.“ Taip apibūdinti Lietuvos laidotuvių rinką gali daugelis šeimų, kurios netikėtai susiduria su paskutinės kelionės sąnaudomis.
Kiek Lietuvoje kainuoja laidotuvės?
Vidutinės laidotuvių išlaidos Lietuvoje siekia 1 500–2 000 €. Paprasčiausias variantas – apie 600 €, bet tai dažniausiai reiškia be šermenų ir be gedulingų pietų. Kremavimas prideda dar 300–500 €. Karstas – nuo 300 € iki kelių tūkstančių. Duobės kasimas kapinėse: Vilniuje apie 200 €, Klaipėdoje ~150 €, o Kaune – net iki 700 € (čia paslaugą praktiškai valdo Kauno savivaldybės monopolija).Gedulingi pietūs – dar nuo 200 € iki kelių šimtų, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus
Kunigo atlygis Lietuvoje laidotuvėse nėra nustatytas oficialiai – tai laikoma aukomis (vadinamomis „užpinigiais“). Tačiau realybėje egzistuoja tam tikri „neoficialūs tarifai“. Kiek paprastai duodama kunigui už laidotuves? Mažesniuose miesteliuose / kaimuose: 50–100 € auka. Didmiesčiuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda): dažniausiai 100–150 €, kai kur – net iki 200 €. Jei įtraukiamos gedulingos mišios ar kitos papildomos apeigos, artimieji dažnai palieka ir daugiau.
Rezultatas – paprastos laidotuvės kainuoja kaip geras poilsis užsienyje, o prabangesnės ceremonijos gali atsieiti tiek, kiek naudotas automobilis – 5 000–10 000 €.
Valstybės parama
Lietuvoje laidotuvių pašalpa yra 440 €. Tai reiškia, kad realiai ji dažniausiai padengia tik karsto arba duobės kasimo išlaidas, o visos kitos paslaugos lieka artimųjų našta.
Kodėl taip brangu?
Monopolija kai kuriuose miestuose (ypač Kaune). Paslaugų komplektavimas – laidotuvių biurai siūlo „paketus“, kuriuose įskaičiuotos papildomos, nebūtinai būtinos paslaugos. Daugelis jaučia pareigą surengti „orų atsisveikinimą“, kuris kainuoja brangiau. Lietuviai vis dar laikosi senųjų papročių: muzikantų, gedulingų pietų, iškilmingų atsisveikinimų – ir visa tai brangina paskutinę kelionę. Tad nors norisi gerbti tradicijas, verta apmąstyti, ar tikrai verta už jas mokėti tokią kainą.
Ironiška realybė
Gyvenkite ir neplanuokite mirti – nes šiandien tai tampa prabanga, kurią ne kiekvienas gali sau leisti. Mirti neapsimoka – bent jau Lietuvoje, Tad vertinkite gyvenimą, kol dar galite, nes net ir išeidami iš jo turime susidurti su realybe, kur laidotuvės tampa didžiuliu finansiniu iššūkiu artimiesiems.
O kokia jūsų patirtis? Jeigu turite savo pavyzdžių ar pastebėjimų, pasidalinkite komentaruose.
SN inf.
Taip laidotuvės jau tapo didžiule prabanga. Ir tik kuklios laidotuvės su kremavimu.Nes kapinėse senuose kapuose vietos neužtenka karstui.Tik urnai. jau ten palaidoti yra artimieji.paminklia,kad nereikėtų naujų statyti ir kapų turėti per kelias vietas. Vien giedoriai už 2 val be 300 negieda. Ir tas gedojimas,jau ne laidotuvėms skirtos giesmės,maldos. Tik pageidavimų sveikinimų koncertas. Paparašiau kad giedotų Kalvarijos kalnus. Mūsų krašte. Tai atųšovė žinai kiek trunka giedoti.Pasakiau ,kad tris valandas. Bet išsireikalavau, tai pagiedojo tik po 2 stulpelius giesmių. Yra dar gedulo namų vadovų,kurie supranta žmogų. Pasiūlo pigesnius rūbus,karstus.Padaro nuolaidas. Ko ger jau ateis toks laikas, kad mirusį vežti į kapus reikės tiesiai.Pašalpa visą gyvenimą žmogui dirbus mokesčius mokėjus.,tik pasijuokimas.Ir dar visur skaičiuojama PVM 21%. Gėda vyriausybei ,kad ir mirusius apmokestina PVM
Geriau paskola imti, net butą parduoti, bet artimiesiems tinkamas laidotuves padaryti. Karstas, vainikai, rubai, pietus, muzikantas, kunigas. O paskui paminklas. Bet juk visai nereikia imti paskolos. Reikia apie tai galvoti seniai, prieš daug laiko. Visi mes neamzini. Lietuviai visada rūpinosi savo proteviais, net mire protėviai padėdavo savo vaikaiciams. Geriau mirti Lietuvoje, nei gyventi svetur.
Alio, dalis žmonių gyvena nuo algos iki algos. Be to net ir turint nedaug santaupų, jei mirusysis prieš mirtį ilgą laiką guli lovoje, tai priežiūra išeina nemenkus pinigus, o viskas brangu. Kelių šimtų neužtenka mėnesiui. Ir visai nesvarbu, ar atiduosi į hospisą (už dideles babkes), ar pats prižiūrėsi. Rašau, nes žinau.