Patiko? Pasidalinkite!

Benamystė Europoje jau seniai nebėra tik socialinės atskirties simbolis – ji tampa masine krize, kurią politikai vis dar bando užmaskuoti statistikos žaidimais. Nors oficialūs duomenys rodo beveik 900 tūkst. benamių, realybėje jų gali būti gerokai virš milijono. Ir skaičiai auga nebe metais, o mėnesiais.

Rekordiniai skaičiai Vakarų Europoje

Pasak FEANTSA (Europos organizacijos, dirbančios su benamiais), kasnakt benamystę patiria mažiausiai 895 tūkst. žmonių, o įskaičiavus laikinuose būstuose gyvenančius – šis skaičius gali siekti 1,3 milijono. Situacija sparčiai blogėja: per pastarąjį dešimtmetį benamių skaičius Europoje išaugo net apie 70 % (šaltinis: FEANTSA, Fondation Abbé Pierre, 2024 m. ataskaita).

Rekordiniai skaičiai Vakarų Europoje

Prancūzija: 2010 m. buvo apie 141 500 benamių, 2023 m. jų jau 333 000 (Euronews inf.). Vokietija: 2023 m. – apie 263 000 žmonių be pastogės (Seimo tyrimų departamentas inf.). Jungtinė Karalystė: 2024 m. vien Anglijoje – apie 309 000, o visoje JK – apie 400 000 (Euronews inf.). Airija: 2025 m. pavasarį benamių skaičius pasiekė rekordą – 15 418, iš jų 4 675 vaikai (The Sun Ireland inf.). Ispanija: apie 28 500 benamių 2022 m. (Eurostat inf.). Suomija: nors ilgą laiką laikyta sėkmės pavyzdžiu, 2025 m. pradžioje skaičiuojama apie 4 396 benamius (Wikipedia, Homelessness in Finland inf.).

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) praneša, jog 2024 metais Lietuvoje benamių skaičius (įskaitant žmones be pastogės ir gyvenančius krizių centruose) siekia 3 000–4 000 asmenų.

Net ir šalyse, kurios laikytos pažangiomis socialinės politikos pavyzdžiais, pavyzdžiui, Suomijoje, krizė grįžta – spaudimą didina infliacija, būsto kainų šuolis ir socialinių paslaugų stygius.

Kodėl gatvė tampa namais?

Pagrindinė priežastis – būsto krizė. Įperkamas būstas daugelyje Europos sostinių tapo retenybe, o socialinių būstų tiesiog nėra tiek, kad atitiktų poreikius. Prie to prisideda ir augančios pragyvenimo išlaidos, darbo rinkos nestabilumas, pandemijos pasekmės bei migracijos bangos.

Tačiau labiausiai šokiruoja „nematomoji“ benamystė – tūkstančiai žmonių glaudžiasi pas draugus, gyvena automobiliuose ar nelegaliuose laikinuose būstuose. Oficialioji statistika šių žmonių beveik neskaičiuoja.

Politikos bejėgiškumas

Europos politikai mėgsta kalbėti apie socialinį teisingumą, tačiau realūs veiksmai stringa. „Housing First“ modelis, kai pirmiausia suteikiamas būstas, o tik vėliau sprendžiamos kitos problemos, įrodė veiksmingumą Suomijoje – ilgalaikė benamystė sumažėjo iki 50 %. Tačiau daugelyje kitų šalių šis modelis vis dar tik eksperimentas.

Tuo metu miestų merai signalizuoja: vos 14 % jų mano, kad būstas jų miestuose vis dar prieinamas. Likusieji kasdien mato, kaip viduriniosios klasės atstovai slenka link skurdo ribos, o ištisos šeimos – į gatves.

Krizė, kurios negalima ignoruoti

Europa mėgsta save vadinti „socialinės gerovės bastionu“, tačiau šiandien gatvės liudija ką kita – tūkstančius žmonių, kurių gyvenimus prarijo būsto  kainų šuoliai , bankų paskolos ir valdžios abejingumas.

Jeigu politiniai sprendimai nebus priimti nedelsiant, šiandienos benamystės statistika po kelių metų gali atrodyti tik kaip įžanga į dar didesnę katastrofą.

Berlyno benamiai:

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!