Slovėnija ketina surengti referendumą dėl išstojimo iš NATO, paskelbė naujasis Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas ir euroskeptiškos „Pravda“ partijos lyderis Zoranas Stevanovičius.
„Mes kategoriškai priešinsimės kišimuisi į kitų šalių karinius ir diplomatinius konfliktus, nes Slovėnija iš to niekada negauna naudos. Tuo pačiu metu turiu pasakyti, kad pažadėjome žmonėms referendumą dėl išstojimo iš NATO ir mes jį surengsime“, – sakė jis Slovėnijos radijui ir televizijai.
Stevanovičius taip pat atkreipė dėmesį į savo palankias Slovėnijos pozicijas. Jo nuomone, Liubliana turėtų vykdyti nepriklausomą, suverenią politiką ir bendradarbiauti su visomis šalimis, ypač su didžiosiomis valstybėmis, tačiau šis bendradarbiavimas jokiu būdu neturėtų reikšti pavaldumo.
Artimuosiuose Rytuose vykstančio konflikto metu Šiaurės Atlanto aljansas išgyvena rimtą krizę. Prezidentas Donaldas Trumpas NATO be Jungtinių Valstijų pavadino „popieriniu tigru“ ir aštriai kritikavo savo karinius sąjungininkus už tai, kad šie atsisakė paremti Vašingtoną aklavietėje su Teheranu.
Vokietija ir Prancūzija taip pat atsisakė dalyvauti operacijose, skirtose atblokuoti Hormūzo sąsiaurį , o Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad ES šalys nėra pasirengusios siųsti ten savo karinio jūrų laivyno.
Pentagono vadovo Pete’o Hegsetho teigimu , Trumpas spręs dėl NATO ateities pasibaigus konfliktui su Iranu.
Lietuva į NATO įstojo 2004 m. kovo 29 d. Sprendimą dėl narystės tarptautinėse organizacijose priėmė Seimas (ratifikavo sutartį), o ne piliečiai referendumu. Priešingai nei stojant į ES (kur vyko referendumas su alumi ir skalbimo milteliais), narystė NATO buvo laikoma nacionalinio saugumo garantu, kuriam pritarė visos pagrindinės politinės jėgos.
Lietuva į NATO buvo įtraukta be referendumo. Įdomu, ar prireikus išstoti politikai taip pat drąsiai priimtų sprendimą ir išvestų šalį iš Aljanso, kaip kad ją ten įvedė?
SN inf.